Nuo pirmojo pabėgo dėl patirto smurto prieš ją ir vaiką, o su antruoju, moters teigimu, nesutapo interesai ir požiūris į gyvenimą. „Noriu gyventi dėl vaikų gerovės ir ramybės, o ne žiūrėti į geriantį žmogų šalia“, – atsakingai pareiškė Panevėžio rajone gyvenanti Neringa.
Vos suduria galą su galu
Šiuo metu mamos bute Neringa gyvena su dviem sūnumis – dešimtmečiu ir keturmečiu. Vyresnėlis lanko mokyklą, o mažasis auga namuose kartu su mama. Moteris tikino negalinti leisti mažojo į darželį, mat neturėtų pinigų sumokėti už ugdymo išlaidas bei kelionę.
Norėčiau dirbti prekybos centre, tačiau nėra galimybės grįžti namo vėlai vakare. Kalbėjausi dėl specialaus darbo grafiko, tačiau pastangos – bevaisės. Šiuo metu, kol laukiuosi, į darbą manęs niekas nenori priimti.
„Šiuo metu mano pajamos – 144 eurai. Už juos turime pragyventi – reikia ir maisto, ir drabužėlių. Juk vaikai ir serga, o vaistai – labai brangūs. Dažnai ko nors pritrūkstame.
Ketverių metų vaikas turi raidos sutrikimą. Būdamas tokio amžiaus, jis kalba tik kaip dvejų metukų. Kad šis sutrikimas palengvėtų, būtina lankytis pas logopedus, tačiau atliekamų finansų tam nėra.
Net neturiu galimybės palepinti savo vaikų skanesniu kąsniu. Gerai, kad jie nėra išrankūs – pavalgo makaronų, miltinių patiekalų ir džiaugiasi.
Sūreliai pas mus – retenybė. Pyragu pasivaišinam, geriausiu atveju, kartą per mėnesį“, – kalbėjo trečiojo vaikelio besilaukianti Neringa.
Pirmas vyras sumušė sūnų
Visai neseniai jos namus paliko antrasis vyras. Pasak pašnekovės, su juo gyventi negalėjo dėl skirtingų vertybių – jam rūpėjo tik alkoholis, o moteriai – namų ir vaikų ramybė.
„Su pirmuoju turėjau daug problemų, todėl negalėjau leisti, kad tai pasikartotų ir su antruoju vyru.
Pirmasis, pamenu, girtas taip primušė vaiką, kad vėliau net sėdo į kalėjimą. Turėjo vieną „uodegą“, todėl greitai buvo sulaikytas devyniems mėnesiams.
Mano pirmasis sūnus gimė neišnešiotas, buvo labai jautrus. Po to konflikto jis visai atsisakė bendrauti su tėvu, jį net ėmė vadinti dėde ir pripažino antrąjį mano vyrą, o ne biologinį tėvą.
Apie naujus santykius dabar galvoti nenoriu. Gyvenu vaikelio laukimu ir esamiems stengiuosi užtikrinti šilumą ir gerą nuotaiką“, – kalbėjo panevėžietė.
Būstas – kritinės būklės
Jau kelerius metus moteris su vaikais gyvena mamos atiduotame bute. Neringos mama gyvena pačiame Panevėžyje, o Neringai leido gyventi mažame butuke. Tiesa, jis yra kritinės būklės, jame nedelsiant būtina daryti remontą.
Pasak Neringos, reikia sutvarkyti elektros instaliaciją ir vandentiekį. Apie šviesą vonioje galima tik pasvajoti. Boileris neveikia, todėl vaikus maudau ant krosnies pašildytame vandenyje, kurį pilu į vonelę.
Kad pro langus nepūstų vėjas ir nebūtų skylių, užpurškiu jas statybinėmis putomis.
Gyvename viename kambarėlyje, nes kituose labai šalta“, – apie būsto būklę kalbėjo trečios atžalos besilaukianti moteris.
Ji prisiminė kalbėjusi su socialine darbuotoja ir prašiusi padėti, tačiau pagalbos nesulaukė. „Man atrodo, kad manęs tiesiog negirdi. Man net yra sakę, kad jeigu būčiau įtraukta į socialinių rizikų šeimų sąrašus, gaučiau daugiau išmokų ar maisto davinių. Bet kodėl mane reikėtų įtraukinėti, jei gyvenu tvarkingai, o mano vaikai – prižiūrėti ir švarūs?
Jau geriau košes valgysime, negu sutiksiu būti socialinės rizikos šeimų grupėje.
Man net kaimynai sako, kad aš iš akmens galiu varškę išspausti. Buvo laikas, kai su vaikais gyvenau už 70 eurų per mėnesį. Taip, naujo žaislo ar drabužio nenupirksi, bet kažkaip išgyvenome“, – kalbėjo moteris.
Ji atvira – niekada negalėjo pagalvoti, kad teks gyventi skurde. Kadaise su pirmagimiu ji išvyko dirbti į užsienį, tačiau ten buvo apgauta darbdavių, todėl grįžo nepapilnėjusia pinigine.
Neringa deda visas įmanomas pastangas, kad vaikai ir ji pati gyventų saugiai ir ramiai.
„Gyvenimas išmoko net ir sunkiausiose situacijose rasti sprendimą“, – kalbėjo ji.
Socialinė darbuotoja: „Šeimai priklauso vienkartinė išmoka“
Susisiekus su Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijos socialine darbuotoja Ilona Dobradziejiene, ši patvirtino, kad Neringos šeima iš tiesų gyvena sunkokai, tačiau pridūrė, kad namuose dažnai trūksta tvarkos.
„Šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, tačiau vėliau išbraukėme.
Vienu metu buvo siūlomas darbas jai ir jos vyrui, tačiau abu jie darbų atsisakė.
Kartą per du mėnesius šeima gauna maisto davinius. Praėjusiais metais dėl sunkios finansinės padėties jie gavo vienkartinę pašalpą, kuri siekė 100 eurų. Kartą per metus tokia išmoka priklauso – gali kreiptis ir šiemet“, – kalbėjo socialinė darbuotoja.
Ar galėjo būti taip, kad socialinė darbuotoja Neringai pasakė, jog ši gautų didesnes išmokas, jei priklausytų socialinės rizikos šeimų grupei? „Tokio fakto būti negalėjo. Ji labiau mėgsta dejuoti. Jei kreiptųsi dėl sunkios finansinės padėties, išmokėtume vienkartinę pašalpą“, – tvirtino I.Dobradziejienė.
Panevėžietę globojantis paramos ir labdaros fondo direktorius Algimantas Patackas tvirtino, kad ši moteris yra padori, sąžininga, tačiau šiuo metu yra pakliuvusi į sunkią situaciją. „Ja reikia didžiuotis ir jai padėti. Jos vaikai užaugs padoriais piliečiai ir atsilygins Lietuvai dorais darbais“, – sakė jis.
***
Galėdami prisidėti prie šeimos gerovės, tai galite padaryti čia:
Paramos gavėjas: VŠĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“AB Swedbank b/k 73000
LT267300010142143000
PayPal: info@gerumoranka.eu
Paskirtyje: Neringai mamytei.
