Prieš didįjį gyvenimo įvykį – kūdikio atėjimą į šį pasaulį – A.Kišonaitė ketina įdomiai atšvęsti ir savo gimtadienį. Moteris jį rengiasi paminėti kitaip nei visada – sukvies gerbėjus į portretų parodą.
Ekspozicijoje puikuosis ir A.Kišonaitės slapta nutapytas sutuoktinio Manto (36 m.) portretas.
Jį vyras kovo mėnesį gavo dovanų per savo gimtadienį. Tada paslaptis ir išaiškėjo! Pasirodo, žmona tapė vyro veidą tuomet, kai jis būdavo darbe.
Iš pradžių Agnė telefonu įvairiais rakursais fotografavo sutuoktinį, nes nujautė, kad jis nebūtų turėjęs kantrybės pozuoti portretui.
A.Kišonaitės mama Zita dėl portreto po kelias valandas pozavo netgi su katinu. Menininkei nutapyti šį portretą nebuvo sudėtinga – mamos bruožai ir be pozavimo dukrai visam laikui tarsi įaugo į sąmonę.
„Juk mama – gerai pažįstamas žmogus. Smagu, kad jai patiko mano darbas“, – džiaugėsi menininkė.
Nemažai A.Kišonaitės darbų buvo įsigiję meno gerbėjai, kitus ji dovanojo draugams. Tad rengdama parodą dailininkė iš savininkų ir bičiulių susigrąžino portretus.
Jų ekspozicija bus atidaryta per menininkės gimtadienį balandžio 6-ąją Klaipėdos galerijoje. Uostamiestyje gimusiai A.Kišonaitei per gimtadienį bus malonu sugrįžti į gimtinę su nemenka portretų kolekcija.
Ant sienų bus pakabinta dvidešimt realių žmonių portretų ir trys – išgalvotų.
Tačiau išgalvoti veidai turi ryšį su keliomis Agnės pažįstamomis moterimis. Juk menininkė tapydama turėjo ką nors įsivaizduoti, kad išlaikytų veido bruožų proporcijas.
„Vienas išgalvotas portretas sudėliotas iš trijų žmonių“, – paaiškino A.Kišonaitė.
Visus šiuos kūrinius Agnė nutapė per pastaruosius penkerius metus, kurie kūrėjai nebuvo lengvi, nes prieš tiek laiko ji iš gydytojų išgirdo diabeto diagnozę.
Liga menininkei padiktavo ir kitą kūrybos temą, susijusią su diabetu. Agnė užsimojo iš panaudotų insulino švirkštų sukurti trijų metrų aukščio skulptūrą – žmogaus, besileidžiančio gyvybiškai būtiną dozę į pilvą.
Kad šis kūrinys būtų užbaigtas, trūksta apie penkių tūkstančių tokių švirkštų.
Todėl A.Kišonaitė, prisistatanti AGNEART slapyvardžiu, prašo diabetu sergančių žmonių su ja susisiekti per feisbuką. Kūdikio besilaukianti menininkė norėtų vasaros pradžioje užbaigti šį kūrinį ir jį pristatyti viešosiose erdvėse.
Agnė įsitikinusi, kad kilnojamoji skulptūra pirmiausia bus pristatyta sostinės Katedros aikštėje, po to ir Kauno Rotušės bei Klaipėdos teatro aikštėse.
Vėliau ji galėtų keliauti po kitus šalies miestus. Šis kūrinys priverstų atkreipti žmonių dėmesį į ligą, apie kurią neretai nesusimąstoma.
„Ta liga labai sukrečia, nes reikia daug mokytis, daug sužinoti“, – patikino insuliną kasdien 5–7 kartus besileidžianti menininkė.
Sekti cukraus kiekio svyravimus kraujyje Agnė jau gali be adatos dūrio į pirštą – neseniai įsigijo aparatą, kurį nešiojasi ant rankos.
„Tai didelis palengvinimas, nes tenka mažiau dūrių. Gaila, kad tokių aparatų Lietuvoje dar nėra, nes gamintojai nespėja jais aprūpinti visų šalių.
Pasaulyje jais naudojamasi vos dvejus metus, apie tai pati neseniai sužinojau“, – pasakojo moteris.
Asmeninius išgyvenimus ir atspindės meno objektas, kurį menininkė kuria šiuo metu.
„Labai liūdna, kad, kasmet profilaktiškai atlikdama kraujo tyrimus, nežinojau, jog reikia gydytojo atskirai paprašyti patikrinti cukraus kiekį kraujyje.
Aš noriu tai pasakyti tiems, kurie, kaip aš, nežinodami gali pakenti sau. Juk žinant galima užbėgti šiai ligai už akių.
Man nepasisekė to padaryti, bet gal kam nors pavyks“, – tikino savo namuose Vilniuje skulptūrą lipdanti A.Kišonaitė.
Praėjusią vasarą dailininkė apie kūrybinį sumanymą papasakojo savo endokrinologei, vėliau lankėsi ligoninėse, kad gydytojai pasidalytų idėja su pacientais, o jie panaudotus švirkštus grąžintų menininkei.
Tačiau švirkštų rinkimas nebuvo toks spartus, kaip iš pradžių skulptūros kūrėja tikėjosi.
Skulptūra beveik įpusėta, tačiau artėjantys asmeniniai gyvenimo pokyčiai dailininkę verčia ją užbaigti greičiau. Pabaigusi kūrybinį darbą A.Kišonaitė ramiai galėtų laukti permainų šeimoje.
Jei pasiseks užbaigti kūrinį, gali būti, kad menininkė taps rekordininke – juk Lietuvoje tokio sumanymo dar nebuvo.
Be to, Agnė turi patirties siekiant rekordų.
2015 metais A.Kišonaitė Honkonge pristatė „Lūpdažių bokštą“ ir pateko į Guinnesso rekordų knygą.
Menininkė iš 18 tūkstančių 399 panaudotų lūpų dažų pakuočių pastatė 3,03 metro aukščio meno objektą ir išgarsėjo pasaulyje.
„Mėgstu pradėtus darbus užbaigti. Netgi ir pasaulinio garso menininkai disciplinuoti, daug dirba. Tokios bohemos, kokia žavėjo Paryžių, manau, neliko“, – šypsodamasi tikino A.Kišonaitė.
Optimistiškai į pasaulį žvelgiančiai menininkei kūdikio laukimas – ramus.
„Dėl diabeto stengiuosi sveikai maitintis, todėl nėštumo metu jaučiuosi gerai“, – džiaugėsi moteris.
Nors gydytojai teigia, kad diabetas nėra iki galo išgydomas, A.Kišonaitė tuo netiki.
Juk technologijos žengia į priekį, todėl laiko klausimas, kada liga atsitrauks.
„Svarbu cukraus kiekio svyravimais labai nepažeisti organizmo. Juk didelis cukraus kiekis kraujyje kenkia kraujagyslėms, dėl to gali atsirasti šalutinių ligų. Tačiau anksčiau ar vėliau liga bus išgydoma“, – įsitikinusi dailininkė.
Diabetas gali būti paveldimas, tačiau Agnės giminėje šia liga niekas nesirgo. Medikai nustatė, kad menininkei diabetą sukėlė didelis stresas.
Ką ji tuo metu išgyveno?
Menininkę prieš penkerius metus gatvėje apiplėšė užpuolikai. Ji stipriai išgyveno ne tik dėl šios situacijos, bet ir dėl akistatos su užpuolikais policijoje.
Tą atvejį moteris norėtų ištrinti iš savo gyvenimo, nes tai jai labai pakenkė.
Kad ligoniai labiau rūpintųsi sveikata, gydytojai mėgsta gąsdinti sakydami, jog diabetas gali sugriauti gyvenimą.
Vienas tokių bauginimų – ligonis turi menką tikimybę susilaukti palikuonių.
Tačiau Agnė su vyru praėjusį rudenį savaitę laikėsi žaliavalgių mitybos plano ir būtent tą savaitę ji pastojo.
Nėštumo metu menininkė valgo nemažai šviežių vaisių, geria trintų vaisių kokteilius, tačiau jos mityba nėra vien žaliavalgiška. Ji neatsisako mėsos – renkasi dažniausiai virtą, ir būtinai ekologišką.
