Po vestuvių mamą palaidojusį Justą Šerveniką lydėjo mistiški sutapimai

Justui Šervenikui (29 m.) neseniai viena savaitė panėšėjo į su stipriomis emocijomis susipynusią kino juostą – pianistas susituokė su išrinktąja Roberta Mikučionyte (29 m.), o po kelių dienų atsisveikino su amžinybėn iškeliavusia savo motina Džeren Šervenikiene (1960–2017).

Šįmet vasario 24-ąją Vilniuje J.Šervenikas sumainė aukso žiedus su pianiste R.Mikučionyte.<br>M.Aleksos nuotr.
Šįmet vasario 24-ąją Vilniuje J.Šervenikas sumainė aukso žiedus su pianiste R.Mikučionyte.<br>M.Aleksos nuotr.
Šįmet vasario 24-ąją Vilniuje J.Šervenikas sumainė aukso žiedus su pianiste R.Mikučionyte.<br>M.Aleksos nuotr.
Šįmet vasario 24-ąją Vilniuje J.Šervenikas sumainė aukso žiedus su pianiste R.Mikučionyte.<br>M.Aleksos nuotr.
Šįmet vasario 24-ąją Vilniuje J.Šervenikas sumainė aukso žiedus su pianiste R.Mikučionyte.<br>M.Aleksos nuotr.
Šįmet vasario 24-ąją Vilniuje J.Šervenikas sumainė aukso žiedus su pianiste R.Mikučionyte.<br>M.Aleksos nuotr.
Kai pianistas J.Šervenikas sėda prie fortepijono ir atsivertęs natas išvysta motinos ranka rašytas pastabas, jį užlieja ryškūs prisiminimai.<br>M.Aleksos nuotr.
Kai pianistas J.Šervenikas sėda prie fortepijono ir atsivertęs natas išvysta motinos ranka rašytas pastabas, jį užlieja ryškūs prisiminimai.<br>M.Aleksos nuotr.
Dirigentas R.Šervenikas prieš mėnesį neteko ilgametės gyvenimo bendražygės, žmonos Džeren.
Dirigentas R.Šervenikas prieš mėnesį neteko ilgametės gyvenimo bendražygės, žmonos Džeren.
2016-ųjų gruodžio 31-osios vakarą R.Šervenikas (kairėje) su žmona pianiste Džeren ( trečia iš kairės) praleido Lietuvos operos ir baleto teatro vadovo Gintauto Kėvišo ir jo sutuoktinės Rūtos draugijoje – abi šeimos įsiamžino per baleto „Don Kichotas” pertrauką.
2016-ųjų gruodžio 31-osios vakarą R.Šervenikas (kairėje) su žmona pianiste Džeren ( trečia iš kairės) praleido Lietuvos operos ir baleto teatro vadovo Gintauto Kėvišo ir jo sutuoktinės Rūtos draugijoje – abi šeimos įsiamžino per baleto „Don Kichotas” pertrauką.
Daugiau nuotraukų (6)

Ligita Valonytė („Lietuvos rytas“)

Apr 2, 2017, 3:49 PM, atnaujinta Apr 14, 2017, 12:04 PM

Žinomų muzikų – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro muzikos vadovo, dirigento Roberto Šerveniko ir pianistės Džeren Šervenikienės – sūnus Justas užaugęs tėvams tapo kolega.

Žvelgiant į šios šeimos istoriją, akivaizdu, kad Justas tęsia gražią tradiciją – sūnus vedė pianistę ir buvusią bendramokslę R.Mikučionytę.

Prieš tris dešimtmečius R.Šervenikas (51 m.) šeimą taip pat sukūrė su buvusia bendramoksle Džeren. Juodu studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje.

Vestuves mama pamatė per „Skype“

Poros sūnus Justas su Roberta susipažino prieš 15 metų, kai stojo į Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą.

Jie buvo bendraklasiai, vėliau studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Vasario 24-ąją Vilniuje Justas sumainė aukso žiedus su Roberta ir svečius pakvietė švęsti netradiciškai: buvo surengtas klasikinės muzikos koncertas, kurio metu galėjo pasirodyti kiekvienas norintis.

Kodėl seniai su mylimąja draugavęs J.Šervenikas vedė tiktai šįmet – po to, kai jo mamą užklupo klastinga liga?

„Niekur neskubėjome. Labai džiaugiuosi, kad mama spėjo bent per „Skype“ pamatyti mūsų vestuves.

Aš vengiu dirbtinių sprendimų, bet nereiškia, kad paleidžiu viską vėjais. Kontroliuoju, bet to, kas man nesava, nedarau. Gal dėl to nukenčiu, bet pasirenku sau patogų gyvenimą.

Nemanau, kad mūsų vestuvės ir netrukus užklupusi netektis – atsitiktiniai įvykiai. Juk yra likimo planas, kodėl taip viskas susidėlioja.

Kai mama paliko šį pasaulį, prisiminiau daug sutapimų, kuriuos dabar itin pastebiu. Manau, jų negalėtų suplanuoti net geriausias režisierius.“

Mistiškų sutapimų lavina

Pianistas atkreipė dėmesį į neįprastus dalykus, tarkime, gruodį muzikai turi labai daug koncertų, o jis paskutinį 2016-ųjų mėnesį teturėjo vieną, dirigentas R.Šervenikas – kelis.

Bet tai tėvui ir sūnui išėjo tik į gera, nes juodu galėjo daugiau laiko praleisti su šeima.

Regis, ir brangaus žmogaus išėjimas anapilin buvo suplanuotas nematomo režisieriaus.

Dž.Šervenikienė užgeso trečiadienio, kovo 1-osios, vakarą.

Tačiau Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas R.Šervenikas penktadienį, kovo 3 dieną, dirigavo koncertą Vilniaus Kongresų rūmuose.

O Justas šeštadienį, kovo 4-ąją, skambino fortepijonu Kauno filharmonijoje. Jo koncerto programa buvo paskelbta pernai liepą, bet susieta su mirties ir amžinybės tema.

Nors sūnus nė negalėjo nujausti, kad tuo metu, kai koncertuos, bus ruošiamasi motinos laidotuvėms.

„Nutiko tiek keistų sutapimų, bet atrodo, kad jų seka chronologiška“, – įsitikinęs pašnekovas.

Sekmadienį, kovo 5-ąją, buvo surengtos Dž.Šervenikienės laidotuvės, pianistės amžinojo poilsio vieta tapo sostinės Antakalnio kapinių Menininkų kalnelis. Tėvas ir sūnus dėl netekties galėjo atsisakyti pasirodymų didžiosiose scenose, bet to nepadarė.

„Ką tai būtų pakeitę? Pirmiausia – sirgdama mama nė vienam mūsų neleido nieko atsisakyti. Ji sirgo, tačiau buvo mūsų komandoje. Ji buvo kaip treneris. Mama laikėsi, kaip dabar atrodo, geriau už mus“, – įsitikinęs J.Šervenikas.

Kaip pianistas jautėsi koncerto metu, kai teko galvoti apie motinos laidotuves?

„Man koncertas atrodė kaip per rūką, nors buvau žvėriškai susikaupęs. Ir tuo pat metu antrojoje dalyje užplūdo nesuprantamas atsipalaidavimas – ne fizinis, o protinis. Koncertas praėjo gerai, bet aš jo nelabai atsimenu“, – neslėpė Justas.

Bet vyras įsitikino, kad scena gydo.

Juk gali blogai jaustis, sirgti, nieko nenorėti, bet išėjęs į sceną lyg gauni adrenalino injekciją ir tuomet jautiesi labai gerai.

Nors sekmadienį vyko laidotuvės, savaitės pradžioje vyrai vėl paniro į darbus: R.Šervenikas pirmadienį išvyko į gastroles Lenkijoje, J.Šervenikas trečiadienį skambino fortepijonu „Vaidilos“ teatre Vilniuje.

„Man siūlė atšaukti ir šį pasirodymą, bet tai nebūtų niekuo padėję.

Sėdėti namie ir gailėti savęs? Juk mamos niekas neprikels.

Bent jau turėjau galimybę išeiti į sceną ir per muziką bendrauti su mama. Mes labai daug laiko praleisdavome kalbėdami apie muziką, aptarinėdavome programas. Ji buvo viena pirmųjų, kuri išgirsdavo mano naują programą“, – prisiminimais dalijosi J.Šervenikas.

Mama spaudė dėl dviejų dalykų

Fortepijono garsai vyrą stipriai siejo su motina, o dabar – su žmona.

Motina su sūnumi scenoje buvo grojusi tik kartą, kai jis dar mokėsi M.K.Čiurlionio menų mokykloje.

O kartu su Roberta Justas yra skambinęs kelis koncertus.

Nors Justas ir Roberta susipažino paauglystėje, jųdviejų artima draugystė užsimezgė tik studijuojant akademijoje, ketvirtame kurse.

„Negaliu pasakyti, kaip įvyko tas lūžis. Keistas jausmas, kai žmogų pažįsti labai daug metų.

Menų mokykloje nebuvome labai artimi draugai, o akademijoje bendravome kur kas daugiau, nes mokėmės pas tą patį profesorių, kuris rengdavo tradicines koncertines išvykas. Kai keliauji, geriau pažįsti žmogų.

Vėliau išvykau metams studijuoti į Vokietiją, man grįžus pradėjome dar daugiau bendrauti. Tai natūraliai išsirutuliojo į romantiškus santykius“, – pasakojo po šešerių artimos draugystės metų su Roberta susituokęs Justas.

Sūnui tėvai niekada nenurodinėjo, kaip tvarkyti asmeninį gyvenimą. Jie nespaudė, kad jis greičiau vestų.

„Mano mama buvo išmintinga moteris ir mane spaudė tik dėl dviejų dalykų: kad dirbčiau kuo daugiau ir mesčiau rūkyti“, – neslėpė Justas.

Jo ryšiai su tėvais – skirtingi, bet labai tvirti. Nebūdavo dienos, kad Justas telefonu nesikalbėtų su mama po du tris kartus, taip pat – ir su tėvu. Viskuo, kas įvyksta gero ar blogo, sūnus dalijosi su tėvais.

„Tėvas – ne tik tėvas, bet ir kolega. Esu nuoširdus jo gerbėjas, kaip muzikantas muzikanto. Kelis sykius kartu buvome scenoje, bet ten giminystės ryšys nutrūksta: tėra dirigentas ir solistas.

Tai – du atskiri pasauliai, ir negali pasakyti: tėti, man dar nelabai kas nors išeina.

Būna, kad apie muziką kalbamės kaip tėvas ir sūnus, bet būna, jog apie tą patį šnekamės kaip muzikantas su muzikantu“, – pasakojo J.Šervenikas.

Pianistas pasvėrė, jog su tėvu bendrauja kaip su tėvu 97 procentus, o 3 procentus – kaip su muziku, kolega, į kurį nori lygiuotis. Tačiau su mama sūnus visąlaik bendravo nuolat, kaip dažnas vaikas su mama.

Mamos palikimas

Kitą dieną po laidotuvių Justas kalbėjosi su močiute, kuri jam papasakojo šį tą įdomaus. Pianistui suveikė refleksas – jis norėjo paimti telefoną ir paskambinti mamai.

„Tas refleksas pasireiškia keliskart per dieną, kai tik atsiranda kokia naujiena“, – apie buvusį glaudų ryšį su motina kalbėjo vyras.

Ką motina perdavė mylimam sūnui? Papuošalus ir plovo receptą.

„Mama gimė Ašchabade, Turkmėnijos sostinėje. Todėl tam tikri šios šalies gastronominiai dalykai – patiekalai, prieskoniai – buvo neatsiejami ir mūsų namų virtuvėje. Aš tai perėmiau, nes pats labai mėgstu ruošti valgį.

Yra relikvijų, kurios neturi didelės materialinės vertės, bet man turi neįkainojamą vertę. Tam tikri mamos papuošalai man labai brangūs, jie šeimoje seniai keliauja iš kartos į kartą.

Bet didžiausias prisiminimas man – nuotraukos, nors niekada nemėgau fotografuoti artimų žmonių. Mėgstu fotografuoti pastatus, skverus, gamtą. Tai man įdomiau įamžinti, o ne įsiamžinti jų fone“, – pasakojo J.Šervenikas.

Tačiau sūnui daug daugiau emocijų sukelia ne nuotraukos, o natos. Kai pianistas sėda prie fortepijono ir atsivertęs natas išvysta motinos ranka rašytas pastabas, jį užlieja ryškūs prisiminimai.

„Ji yra visur, kartu – ir niekur. Tačiau viską atiduočiau, kad galėčiau gyvai su ja pabendrauti. Nejaučiu to, kad kai mama mirė, kas nors būtų nukirpęs mus siejančią virkštelę.

Viskas yra kitaip, bet ji yra su manimi – mano natose, knygose, muzikoje, kurią atlieku“, – išgyvenimais dalijosi pašnekovas.

Netiesa, kad meilė žmonai išstums meilę motinai.

„Niekada mano širdyje niekas neužims mamos vietos. Meilė moteriai, vaikui, tėvams – skirtinga. Negali matuoti, kuri mažesnė, kuri didesnė.

Nėra mato vieneto, kaip išmatuoti meilę. Žmogaus širdis – beribė, joje telpa įvairios meilės ir visiems, netgi niekuo nesusijusiems žmonėms“, – įsitikinęs pianistas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?