Agnę ir jos širdies draugą lenktynininką gandrai turėtų aplankyti dar vasarą. Jeigu taip nutiks, vadinasi, antrus metus automobilių ralyje „Africa Eco Race“ su verslininku G.Petrumi sausio mėnesį dalyvavusi parlamentarė jau tuomet laukėsi.
Nors tada ji aiškino nejaučianti, kaip susiklostys asmeniniai jų santykiai: „Laikas parodys, kuria kryptimi nuvingiuos šis maršrutas. Niekada nežinai, kas tavęs laukia už posūkio. Tad tegu gyvenimas viską surikiuoja taip, kaip reikia. Aš labai džiaugiuosi, kad sutikau šį žmogų ir kad galiu būti jo bendražygė.“
Laikas jau sudėliojo bent jau artimiausius politikės planus. Seimo plenariniai posėdžiai vyksta ne kasdien, todėl ji lengvai gali susiplanuoti laiką.
„Vizitus pas gydytojus planuojuosi tomis dienomis, kai nevyksta plenariniai posėdžiai.
Dabar tenka daugiau būti Vilniuje ir važinėjimas į Klaipėdą nebėra toks intensyvus, nes reikia save pasaugoti.
Nors mano komandai susidarė įspūdis, kad esu dar aktyvesnė, todėl kartais gaunu pastabų“, – kalbėjo moteris.
Kūdikio lytis Agnei nėra svarbi: „Laukiu stebuklo. Svarbiausia, kad vaikelis būtų sveikas.“
Seimo narė neketina eiti nėštumo ir gimdymo atostogų.
Jeigu sveikata bus gera ir viskas klostysis taip puikiai, kaip dabar, Seime ją bus galima matyti nuolat.
„Darbuosiuosi visą laiką. Savijauta puiki, esu energinga, galiu dirbti ir nematau reikalo išeiti“, – sakė politikė.
Ji aiškino, kad po gimdymo parlamentarams nėra numatyta motinystės atostogų ir parlamentarės neturi tokios galimybės.
Seimo statutas reglamentuoja politiko darbą, ir Seimo narės įgaliojimai nenutrūksta auginant vaikelį.
Konservatorė priminė Skandinavijos praktiką – ten moterys net ministro poste sugeba derinti darbą ir motinystę.
„Ir aš stengsiuosi būti tuo pavyzdžiu Lietuvoje ir keisti požiūrį – esu matomas žmogus ir tikrai žinau, kad ne viena moteris susiduria su sunkumais bandydama suderinti motinystę ir karjerą“, – teigė Agnė.
Ją stebina kai kurių žmonių požiūris, kad ji turi pasitraukti iš Seimo ir atsidėti motinystei.
„Tai nėra liga. Neturėtų būti jokios diskriminacijos, ar esi politikė, ar dirbi versle, ar žiniasklaidoje. Moterys turėtų turėti galimybes ir dirbti, ir būti mamos“, – pažymėjo politikė.
Agnė dar nesuplanavo, su kuo po gimdymo paliks mažylį, kai jai teks bėgti į Seimo posėdžius. Su vaiko tėvu apie tai irgi dar nesitarė.
„Viską sugebu sudėlioti, turiu puikius organizacinius gebėjimus, manau, kad ir tai išspręsime“, – šypsojosi būsima mama.
Asta Baukutė, būdama Seimo narė, į posėdžių salę atsinešdavo ir maitindavo savo kūdikį, tačiau apie tai prisiminusi konservatorė tik šypsojosi: „Žiūrėsiu, kad viskas būtų geriausia tiek mamai, tiek vaikui. Aišku, gali būti visko, bet nesiafišuosiu.“
Audito komitete ir Antikorupcijos komisijoje dirbančią A.Bilotaitę su verslininku ir lenktynininku sieja ne vien meilė, bet ir automobilių sportas.
Naujuosius metus A.Bilotaitė ir G.Petrus pradėjo ralio trasoje – su kitais jo dalyviais lietuviai startavo sausio 2-ąją Maroke.
Šįmet ralį sudarė 12 etapų, 5 iš jų vyko Maroke, 6 – Mauritanijoje, o paskutinis baigėsi Senegalo sostinėje Dakare.
Vienąkart pabandžiusi A.Bilotaitė negalėjo sustoti. Moteris sakė užsikrėtusi Dakaro liga.
Po pirmųjų lenktynių pernai Seimo narė jau tvirtai žinojo, kad dalyvaus ir šiemet.
„Nors pirmąkart nežinai, kas tavęs laukia, kaip jausiesi, ar sugebėsi susidoroti su sunkumais, rasti išeitį sudėtingoje situacijoje, visus sunkumus įveikus aplanko neapsakomai geras jausmas. Ir dėl to, kad įveikiau didžiulį iššūkį, ir kad nenuvyliau komandos“, – prisiminė G.Petraus šturmanė.
Jai patinka lenktynių azartas, patinka kas rytą prieš startą jausti plūstelint adrenaliną ir vis stiprėjančią kovos dvasią.
Tačiau ne kiekviena dailiosios lyties atstovė porą savaičių galėtų išverti be kosmetikos, gero miego naktį.
„Visus iššūkius gyvenime priimu atvira širdimi ir džiaugiuosi suteiktomis galimybėmis, nauja patirtimi.
Man nesunku prisitaikyti prie naujų sąlygų, aplinkos, nebaisu išeiti iš komforto zonos.
Be kosmetikos tai tikrai galiu apsieiti! Kai 6–8 valandas per dieną sėdi ir prakaituoji automobilyje be jokio kondicionieriaus su ugniai atspariu kombinezonu ir šalmu, apie tai, kaip atrodai, tikrai negalvoji“, – pripažino A.Bilotaitė.
Žinant, kad Agnė tuo metu jau galėjo lauktis kūdikio, ralis šiemet jai neturėjo būti lengvas. Kai kuriomis naktimis prieš startą Maroke oro temperatūra būdavo nukritusi žemiau nulio, tad lenktynininkams tikrai buvo šalta.
„Nesinorėjo net išlįsti iš palapinės“, – neslėpė politikė.
Lenktynių metu visi būna murzini, apdulkėję, suplukę. Todėl įveikus etapą gali tik džiaugtis, kad gali nusiprausti, gauni sočiai pavalgyti ir gali ištiesti kojas.
Įveikusieji lenktynių etapą atvykdavo į stovyklavietę, kurioje buvo įrengti laikinieji dušai, tualetai, virtuvė, kur buvo dalijamas maistas. Visi ralio dalyviai gyveno palapinėse.
„Neturėjome jokių patogumų – naktį miegodavome su kištukais ausyse, nes čia pat, prie palapinių, gaudžiant generatoriams, mechanikai remontuodavo automobilius ir ruošdavo juos kitos dienos startui.
Palapinių miestelis nuolat dūzgė lyg avilys“, – sugrįžusi iš ralio įspūdžiais dalijosi A.Bilotaitė.
Moteris į ralį vyko ne tiktai dėl bendražygio kvietimo ar naujų potyrių. Politikė neslėpė, kad automobilių sportas – jos pomėgis.
„Kiek save prisimenu, visada domėjausi automobilių sportu, stebėdavau lenktynes. Automobiliai traukė nuo vaikystės“, – tikino šturmanė.
Lietuvių pora ralyje dalyvavo nestandartinių, keturiais ratais dyzelinu varomų visureigių kategorijoje „Desert Warrior T.1.2“. Savo automobilį taip ir pavadino – „Dykumų karys“.
Per dieną G.Petraus ir A.Bilotaitės ekipažas įveikdavo apie 400–500 kilometrų, o visa trasa driekėsi 6054 kilometrus.
Porą alino ne tik nuolatinis karštis automobilyje, bet ir kratymas važiuojant bekele, kurį šturmanė apibūdino taikliai: „Atrodydavo, kad iš tavęs tiesiog iškratys viską.“
Nuolat tykojo ir pavojus įklimpti smėlyje. Tada belikdavo griebti kastuvą ir savo rankomis kastis. Tačiau neįprastomis sąlygomis galima geriausiai pažinti ne tik save, bet ir partnerį.
Tad šias lenktynes galima pavadinti ir A.Bilotaitės santykių su G.Petrumi išbandymu. „Taip, tai išbandymas. Todėl labai svarbus sutarimas ir vienas kito palaikymas. Vairuotojas ir šturmanas turi būti viena komanda. Jokių kaprizų nepademonstruosi.
Žinai savo užduotį, savo vaidmenį ir turi jį atlikti iki galo. Šių lenktynių istorijoje yra buvę atvejų, kai vairuotojas, susipykęs su šturmanu, išlaipino jį vidury smėlynų ir nuvažiavo toliau.
Kadangi mane į komandą pasiėmė jau antrą kartą, vadinasi, viskas gerai“, – darniais santykiais su G.Petrumi tuomet džiaugėsi A.Bilotaitė.
Lenktynininkas jau turi dukrą
Verslininkas G.Petrus Dakaro ralyje – ne naujokas, Afrikos smėlynuose vyras lenktyniauja nuo 2002-ųjų.
2003-iaisiais užimti šturmano kėdę savo visureigyje G.Petrus pasiūlė tuometei penkiolika metų jaunesnei mylimajai Mildai Čijunskaitei. Ji tapo pirmąja moterimi iš Lietuvos, sėkmingai įveikusia visą Dakaro maratoną.
Dar prieš išvykdami į ralį įsimylėjėliai bičiuliams buvo prasitarę, kad jeigu įveiks sudėtingą Dakaro ralio trasą ir pasieks finišą Egipte, grįžę į Vilnių susituoks. Šio pažado juodu laikėsi – 2003 metų rudenį pora susituokė, o 2005-aisiais susilaukė dukters. Bet vėliau sutuoktinių keliai išsiskyrė.
