Ar įsivaizduotumėte profesorių, lyg veiksmo filmų herojų, gyvenantį du gyvenimus? Ryte – jis studentams pasakoja apie įmonių logistikos ir prekybos sprendimus, o vakare – tampa tarptautinės kategorijos tinklinio teisėju. Taip kasdien sukasi Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorius Audrius Gargasas, sutikęs papasakoti apie savo svajonės kainą.
Profesorius teigia, kad jo gyvenime pomėgis žaisti tinklinį, atvedė į universitetą bei akademinį kelią. „Šis sportas tarsi mūsų giminės tradicija, mat, mano tėtis buvo tinklinio treneris. Pradėjau sportuoti dar būdamas vaikas ir man visai gerai sekėsi: tapau Lietuvos vaikų, jaunučių ir jaunių čempionu, pirmuoju pliažinio tinklinio čempionu. 16 metų, tėčio paragintas, pradėjau žaisti universiteto komandoje“, – pasakojo A.Gargasas.
„Su kiauru“ pilvu studijuoti ekonomikos
Anot profesoriaus, jis nesiejo savo gyvenimo su ekonomika ir vadyba. Galvojo, kad greičiausiai studijuos su kineziterapija ar sportu susijusią specialybę, tačiau vykstant baigiamiesiems egzaminams, likimas atsiuntė netikėtą išbandymą.
„Teko patirti apendicito operaciją. „Su kiauru“ pilvu nebūčiau galėjęs įveikti fizinio pajėgumo testo normatyvų, todėl nusprendžiau pasirinkti studijuoti kitą specialybę“, – sakė A.Gargasas. Toli ieškoti nereikėjo. Mama ir vyresnysis brolis buvo ekonomistai, o tėčiui pasiūlius, greta ekonomikos studijų, toliau atstovauti universitetą žaidžiant tinklinį, sprendimas buvo priimtas žaibiškai.
Net 22-ejus metus už Aleksandro Stulginskio universitetą žaidęs A.Gargasas vieną dieną suprato, kad progų pačiam varžybose žaisti tinklinį vis mažėja, tačiau begalinė meilė ir atsidavimas šiai sporto šakai – neleido nurimti. „Nutariau teisėjauti. 2004 m. Lenkijoje išlaikiau tarptautinius teisėjo kandidato kursus, o po poros metų buvo patvirtinta mano tarptautinė tinklinio teisėjo kategorija“, – kalbėjo vienintelis Lietuvoje šios kategorijos teisėjas.
Greitis, taktika, tikslumas – tinklinio aikštelėje ir paskaitose
Paklaustas, ar sportas kuo nors padėjo siekiant ir akademinių aukštumų, profesorius tai tik patvirtina.
„Žaidžiant tinklinį, reikia būti dinamišku, tiksliu ir užtikrintai priimti sprendimus. Studijuojant su verslu, logistika ir prekyba ar ekonomika susijusius mokslus, vėliau šiose srityse atliekant mokslinius tyrimus, minėtosios savybės tampa nepakeičiamomis“, – sakė A.Gargasas.
Jis prasitarė, kad ir savo studentams retsykiais paskaitas iliustruoja pavyzdžiais iš tinklinio aikštelės. Taip moko juos greitai bei tiksliai priimti sprendimus, užduotis atlikti darniai, kaip svarbiose varžybose žaidžiančiai komandai.
Profesoriaus nuomone, šiuolaikiniai studentai per mažai į save investuoja. Jie dažniausiai nori kuo daugiau informacijos, tačiau neskiria laiko tai informacijai perprasti, į ją pasigilinti. „Jaunimas trokšta greito rezultato čia ir dabar, kuris nereikalauja pastangų arba jų įdedama minimaliai, tačiau tokia filosofija tiek žaidžiant tinklinį, tiek ir po studijų, bandant įsitvirtinti darbo rinkoje, retai kada pasiteisina“, – įžvalgomis dalijosi tarptautinės kategorijos tinklinio teisėjas.
Profesoriaus šeima – tinklinio varžybų organizavimo komanda
Paprašytas papasakoti, kaip atrodo tinklinio teisėjo gyvenimas, užvėrus universiteto duris, A.Gargasas atskleidžia, jog tenka ieškoti nemažai kompromisų. Jis pasakoja, kad dažniausiai teisėjai gauna paskyrimą, kur, kada ir kokioms varžyboms jie turės teisėjauti.
Neįgaliųjų tinklinio varžyboms teisėjauti teko Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Kambodžoje. Šių metų sausio mėnesį buvo Korsikoje, o birželio mėn. jis vyks į Liuksemburgą ir taip nuolatos. Tiesa, kiek lengviau teisėjas atsikvepia teisėjaudamas varžyboms Lietuvoje.
„Mano žmona varžybų metu rengia protokolą, vyresnysis sūnus taip pat teisėjauja, jaunėlis 12-metis sūnus, šiuo metu lankantis sporto mokyklą, paduoda kamuolius. Sezono metu: spalio – balandžio mėn. savaitgalius su šeima dažniausiai leidžiame varžybose“, – apie visą šeimą įtraukusį tinklinį kalbėjo A.Gargasas.
Sirgalių pyktis į teisėjus skriejo monetų pavidalu
Apie teisėjo darbą varžybų metu profesorius turi išskirtinę nuomonę. Jo manymu, teisėjas tada tinkamai atliko darbą, jei pasibaigus varžyboms žaidėjai ir treneriai net neprisimena, kas joms teisėjavo. Pasak pašnekovo, tai reiškia, kad teisėjas buvo užtikrintas, priimdamas sprendimus, suvaldė žaidėjus bei trenerius ir nei vieni, nei kiti neturėjo pretenzijų.
„Varžybose per tiek teisėjavimo metų yra pasitaikę visko: net būti apmėtytam monetomis“, – šyptelėjęs pasakė Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorius A.Gargasas.
Pasak profesoriaus, gyvenime labai svarbu atrasti tą veiklą, kuri iš tiesų patiktų ir būtų įdomi, tik taip žmogus gali jausti įprasminęs save. Visai nesvarbu, ar tai būtų akademinė veikla, ar sportas. Kai nori, gyvenime viską galima suderinti ir siekti rezultatų.
