Skurdas ir sudėtingos ligos baigia užgraužti daugiavaikę šeimą

„Nežinojome, kad vyrui bus problemų su širdimi, prireiks operacijų, ištiks infarktas. Gydytojai rado ir smegenų auglį, bet kol kas jis neprogresuoja“, – pasakojo Aurelija. 

Ūkiškai besiverčianti šeima kiekvieną mėnesį gauna apie 300 eurų pajamų. Jiems priklauso ir sausas maisto davinys, kurį paprastai sudaro kruopos arba negendantys maisto produktai.

Aurelija, vos gavusi išmokas, skuba susimokėti mokesčius. Vėliau už likusius pinigus perka maisto. Norėtų pirkti daugiau, tačiau šaldytuvas nebešaldo ir sudėtas maistas jame greitai ima gesti. 

„Nors gyvename labai sunkiai, tačiau vaikus stengiamės palepinti. Norime, kad jiems nieko netrūktų. Nuperkame ir skanėstą, ir saldainių, jeigu nori. Visa laimė, kad išruošiant į mokyklą, gauname paramą. Vaikams priklauso mokinio krepšelis“, – kalbėjo moteris. 

Vyrą spaudžia ligos

Prieš kelerius metus vyrui buvo atlikta širdies operacija, keisti vožtuvai, darbo vietoje jis yra patyręs kelis infarktus.

Vietoj brangių  kraują skystinančių vaistų, lašinių ir kitų medikamentų, kuriuos turėtų vartoti, vyras geria įprastus vaistus nuo skausmo, nes jie jam atsieina pigiau. „Siuntė jį tyrimams ir į Vilnių, tačiau vyras atsisakė. Bijo, kad tai pareikalaus daug išlaidų, bus sunku ir mums čia vieniems, ir jam ligoninėje. 

Sutuoktinis pripažintas neįgaliu. Darbdaviai nenori jo priimti dirbti, nes baiminasi, kad gali būti rimtų problemų dėl širdies. Infarktas kažkada jį ištiko būtent darbo vietoje.

Jis turi auksines rankas, yra labai gabus. Anksčiau Klaipėdoje dirbo prie laivų terminalo.

Namuose, jei tik yra medžiagų ir įrankių, gali montuoti baldus, atlikti kitus vyriškus darbus. Po kelių valandų darbo jam reikia poilsio. Būna, kad ir lovoje ilgai guli, kol atsigauna. Bet jis nebijo darbų“, – kalbėjo moteris. 

Nori eiti dirbti 

Ji prisipažino iki šiol nepažinusi tokio gero žmogaus kaip savas vyras. „Tai auksinis žmogus. Negeria, vaikus myli, mane irgi. Tik, gaila, su sveikata problemų turi“, – ilgesingai kalbėjo ji. 

Kai šeimoje dar nebuvo mažųjų, moteris dirbo viename prekybos centre konsultante, vėliau –  valymo įmonėje. Prieš atsikraustant į Tauragę, šeima gyveno Klaipėdoje. 

Moteris prisipažino nebijanti darbo ir, kai tik paaugs vaikai, būtinai eis dirbti. „Dabar stengiamės ūkiškai verstis, pasisodiname daržovių, auginame triušius, bet pinigų vis trūksta. Norisi ir namus pasiremontuoti, ir vaikus skaniau pamaitinti, ir vyrui vaistų nupirkti“, – kalbėjo daugiavaikė mama. 

Tauragės rajono Batakių seniūnijos socialine darbuotoja Rasa Sviderskienė lrytas.lt žurnalistams teigė, kad socialiniai darbuotojai lankosi šioje šeimoje. 

Pasak jos, šeimai reikia padėti, tarpininkauti bei konsultuoti, sprendžiant vienokias ar kitokias problemas.

„Pagalba visiems nepakenktų, ji yra reikalinga. Galiu pasakyti tik tiek, kad šeima tikrai nėra girtaujanti, prižiūri vaikus“, – nedaugžodžiavo R.Sviderskienė.