Į žinomo Lietuvos fotomenininko 93 metų V.Strauko, kurį išgarsino fotografijų ciklas „Paskutinis skambutis“ ir kiti albumai, bei dvejais metais jaunesnės žmonos Emilijos ilgo bendro gyvenimo šventę susirinko jų artimieji ir draugai.
Jaukų pobūvį Melnragėje sutuoktiniams surengė jų krikšto dukra verslininkė Loreta Beržinskienė.
Sukaktuvininkams gėlių puokštę ir dovaną įteikė garbaus amžiaus klaipėdiečių jubiliejų nepamirštantis uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas. Menininkų bendruomenės vardu porą pasveikino savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.
„Susituokėme 1952-ųjų liepos pirmąją Klaipėdoje. Buvo pirmadienis. Nuėjome į metrikacijos skyrių Danės gatvėje ir viskas. Nebuvo nei baltos vestuvinės suknelės, nei iškilmių – tam paprasčiausiai neturėjome tam pinigų“, - sunkius laikus prisiminė E.Straukienė.
Ir vėliau pora nesureikšmindavo sutuoktuvių datos. Birželio 30-ąją artimieji ir draugai ateidavo moters pasveikinti su vardadieniu, tai tuomet kartais ir paskaičiuodavo, kiek metų jie jau kartu.
Devynduonių kaime Kėdainių rajone gimusi, Kauno Vytauto didžiojo universitete medicinos mokslus baigusi E.Straukienė atvyko į Klaipėdą ir pradėjo dirbti miesto respublikinėje ligoninėje.
Uostamiestyje viena medicinos sesuo ją supažindino su Vaclovu. Iš Šilalės rajono Požerės kaimo kilęs vyras Vilniuje buvo baigęs pedagogikos mokslus ir taip pat atsidūrė prie jūros.
Po pusės metų draugystės pora nusprendė pasukti bendru gyvenimo keliu.
„Mano vyras – stebėtinaii ramus ir santūrus. Su mumis dviejų kambarių bute keturiasdešim metų gyveno mano mama. Jis nė karto nėra įžeidęs uošvės – už tai jam esu be galo dėkinga“, - kalbėjo E.Straukienė.
Už menines fotografijas, išgarsinusias V.Strauką toli už Lietuvos ribų, jis dėkingas savo žmonai, kurią vadina svarbiausia Mūzai ir įkvėpėja. Pastaroji nenustoja žavėtis vyro, išskirtinio talento fotomenininko, kūryba.
Kartą porai besikaitinant saulėtame pajūryje Emilija nusprendė, kad tai – tuščias laiko švaistymas: reikia užsiimti kažkuo prasmingesniu. Kad ir jūros vaizdų ar žmonių fotografavimu.
Moteris nupirko vyrui ir pirmąjį fotoaparatą „Zorkij“. V.Straukas dirbo pedagogu, o vėliau fotografija tapo ne tik laisvalaikio aistra, bet ir gyvenimo būdu.
V.Straukas – žinomas fotomenininkas, vienas iš pirmųjų Lietuvos fotografijos meno draugijos (nuo 1989 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjunga) nariu, jis priskiriamas žinomiausiems vadinamosios lietuviškos fotografijos mokyklos atstovams.
Subtiliais jausmais persmelkti V.Strauko kūriniai nepraranda aktualumo ir šiandien. Jis - vienas dažniausiai eksponuojamų lietuviškos fotografijos klasikų, kurio darbai saugomi Lietuvos ir pasaulio meno muziejuose, žymiose galerijose ir privačiose kolekcijose.
Menininką bene labiausiai išgarsino tarptautinėse parodose aukščiausiais apdovanojimais įvertinti fotografijų ciklai „Kopos“, „Paskutinis skambutis“, pastabios ir jautrios akies užfiksuoti Lietuvos peizažai, žmonių portretai.
V.Straukas surengė apie 30 personalinių parodų, dalyvavo daugiau kaip 60 bendrų parodų Lietuvoje ir užsienio šalyse.
Klaipėdietis fotografas yra pelnęs daugybę įvertinimų ir apdovanojimų: Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2008 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino Riterio kryžiaus kavalierius (1999 m.), Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys (1993 m.), Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) garbės narys.
Prieš ketverius metus V.Straukui suteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio titulas.
