Šiuos papuošalus visuomenės veikėja saugo dėžutėje kaip relikviją, nes tai – šviesaus atminimo Jurgos Ivanauskaitės (1961–2007) auskarai, kuriuos Ramunei padovanojo rašytojos motina Ingrida Korsakaitė ir sesuo Radvilė Racėnaitė.
J.Ivanauskaitei priklausiusius auskarus jos artimieji R.Sakalauskaitei įteikė po to, kai Vilniuje šios visuomenininkės iniciatyva buvo pastatyta Jurgos atminimui skirta skulptūra „Katinas“.
O kai vilnietė prieš pusantrų metų baigė rašyti knygą „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija“, iš jo brolio žmonos gavo dovanų kunigui priklausiusią 1928-aisiais išleistą maldaknygę lietuvių ir lotynų kalbomis.
Maldaknygė telpa į delną. Ji – taip pat relikvija. R.Sakalauskaitės namuose ji guli ant rašomojo stalo. Publicistė saugo ir monsinjoro K.Vasiliausko (1922–2001) dovanotą medinį angelą, kuris budi prie jos lovos.
Angeliukas nėra toks senas kaip maldaknygė, tačiau labai brangi dovana.
Ramunė svarstė, kad monsinjoras pats galėjo būti gavęs tą angelą iš ko nors, nes jam buvo pridovanota nemažai įvairių skulptūrėlių, suvenyrų.
O kunigas dažnai dovanas išdalydavo draugams, tarp kurių nemažai metų buvo ir R.Sakalauskaitė.
Ar mirusių garsių žmonių daiktai neslegia prie jų atminimo įamžinimo prisidėjusios publicistės?
„Relikvijos tikrai neslegia – aš kaip tik jaučiu ryšį su tais žmonėmis. Tuos daiktus lietė ir Jurga, ir monsinjoras, tad jie išsaugojo šių asmenybių šilumą“, – patikino pašnekovė.
Kai R.Sakalauskaitė rengė knygos apie K.Vasiliauską pristatymus, skaitytojai su ja elgėsi taip, tarsi publicistė būtų monsinjoro pasiuntinė. Žmonės autorei nešė dovanas – viena ponia Palangoje įteikė megztą angelą, Šilalės rajono Pajūrio miestelyje Ramunė gavo vietos vaistažolių arbatos, džiovintų sodo vaisių, Kaune – vyno, aliejaus, kavos. Kaimo vietovėse žmonės atnešdavo bananų, obuolių, bandelių.
„Sujaudino močiutė, mane aplankiusi du kartus, kai susirgau po knygos pristatymų. Į namus atnešė pačios virtos sriubos ir bandelių – tai buvo nuoširdu ir taip gailestinga.
Tokio monsinjoriško nuoširdumo niekur daugiau ir nepatirsi. Globalizacijos ir vienišumo amžiuje tai labai reta“, – įsitikinusi moteris.
