Apsigyvenusi kurorto viešbutyje vakare nusipirkau vyno, įsitaisiau prie kompiuterio. Pirmą sykį atostogavau viena ir net nepajutau, kaip įsijungiau pažinčių programą. Ir jau kitą rytą sėdėjau pasimatyme prašmatnioje kavinėje ant jūros kranto, o per savaitę nuėjau į tiek pasimatymų, kiek Lietuvoje per pusę metų nebuvau.
Prisistatė atvykusi su vyru
Kažkodėl visi vyrai pirmiausia pateikdavo tris klausimus: ar atostogauji, su kuo atvažiavai ir kur gyveni.
Pirmąjį vakarą žinutės su šiais trimis klausimais tiesiog zvimbte zvimbė. Į pusę jų iš viso neatsakiau – gerai jaučiausi galėdama rinktis.
Vyrų logika paprasta: jei moteris neatostogauja – vadinasi, dirba viešbutyje ar restorane, o tai reiškia, kad bus sudėtinga susitikti arba – tai dar labiau tikėtina – nebus trumpalaikio romano.
Kai parašydavau, kad apsistojau viešbutyje ar išsinuomojau apartamentus, iš karto atskriedavo klausimas: kiek laiko būsiu kurorte? Tai reiškia, kad vyras užkibo ir rezga planus.
Dėl atsakymo į antrą klausimą teko improvizuoti. Iš pradžių jaučiausi nesaugiai ir rašiau, kad atvažiavau atostogauti su vyru.
Po dešimties minučių mano susirašinėjimo vienas naujasis draugas pasiteiravo, ar ketinu ateiti į susitikimą kartu su vyru? Pasimatymas trise jo neviliojo.
Todėl jau kitam vyrui parašiau, kad atvažiavau su draugėmis.
Jis iš karto pasiūlė susitikti su manimi ir mano draugėmis – pasirodo, jis irgi leidžia laiką su draugais. Aš atsakiau, kad mano draugės pavargusios ir nori miego.
O trečiajam parašiau, kad atvažiavau viena. Tuo metu buvau jau drąsesnė. „Kartais žmogui reikia pabūti ir vienam“, – netrukus gavau atsakymą. Supratau, kad vieniša poilsiautoja vietos vyrams sukelia mažiausiai intrigos.
Siūlyčiau moteriai prisistatyti taip, kaip ji geriausiai jaučiasi. Aš tvirčiausiai jaučiausi pranešusi, kad atvykau su vyru. Galėjau laisvai improvizuoti.
Vienišos moters statusas man kėlė daugiausia problemų, buvo sunku jaustis laisvai.
Dukart ėjau į pasimatymus kaip atvykusi poilsiauti viena: nesijaučiau žaisminga, to man trūko.
Vyrai neagresyvūs
Iš pradžių maniau, kad prisistatyti, jog esu vieniša, nesaugu, bet apsirikau – Graikijoje vyrai nėra agresyvūs. Visiškai normalus pasimatymo scenarijus – išgerti kokteilio, 2–3 valandas pasivaikščioti, ir tiktai tuomet vyras sako: „Tu labai patraukli asmenybė, ar galiu tave pabučiuoti?“
Iš dešimties pasimatymų, kuriuose buvau per savaitę, tik vienas vyras pabučiavo mane neatsiklausęs. Pasibučiavau ir paklausiau: „Ar čia visi tik apie tai galvoja?“ Vyras pradėjo teisintis ir gražiai atsiprašė.
Eidama į pasimatymus gerai atlikdavau namų darbus – keletą kartų peržiūrėdavau susirašinėjimų istoriją, kad nesusipainiočiau, ką pranešiau apie save. Tiktai vienas nieko neatsiminė apie mane, o kiti vyrai taip pat būdavo paruošę namų darbus.
Drabužiai, su kuriais Graikijoje ėjau į pasimatymus, buvo man iššūkis. Vykdama į kurortą įsimečiau tik paplūdimio drabužius. Nei aukštakulnių batelių, nei kvepalų.
Taigi į pirmąjį pasimatymą ėjau kaip į paplūdimį.
Kitas vyras, kuris man labai patiko, pakvietė į restoraną. Pasakiau, kad turiu pagalvoti iki rytdienos, o pati iš pat ryto nuvažiavau į artimiausią miestelį ir nusipirkau gražią suknelę.
Gerai, kad į kelionę įsimečiau lūpų dažus. Jis iš karto pastebėjo, kaip jie tinka prie mano suknelės, ir atsisveikinant patarė vėl pasidažyti lūpas, kad „vyras“ nieko neįtartų.
O tą pirmą dieną, kai dar neturėjau suknelės, vakare susitikau su karininku, valdančiu sraigtasparnį. Į pasimatymą ėjau su baltais sportiniais bateliais ir vilkėdama paprastą suknelę. Jaučiausi taip gerai, kad po to dar į keturis pasimatymus ėjau taip apsirengusi.
Beje, kariškiai mėgsta vaikščioti į tokius pasimatymus.
Per savaitę dar buvau susitikusi su sraigtasparnių mechaniku, o trečias karininkas, atsiliepęs į mano pasiūlymą, susitikti galėjo tik šeštadienį, tad paskutinę mano atostogų dieną išgėrėme kavos.
Graikijoje pasimatymai dažniausiai skiriami rytą iki 11 valandos, nes vėliau vyrai eina dirbti. Arba susitikimai planuojami vėlai po darbų.
Kurorto poilsiautojoms tai visai patogu: grįžti iš paplūdimio, išsimaudai, karščiai atslūgę – tikrai neatrodo per vėlu eiti į pasimatymą.
Restoranuose arba tavernose iš pradžių dar dairydavausi, kur mano piniginė, bet greitai užmiršau. Vyrai iškart klausdavo, ko noriu.
Aš užsisakydavau, o jie visada sumokėdavo. Nepiktnaudžiaudavau tuo. Užsisakydavau kavos ir vandens, vakare – kokteilį.
Graikai labai mandagūs, domisi moterimis. Mažiausiai klausinėja apie darbą. Kaip leidi laisvalaikį, kiek šalių aplankei, kokius paplūdimius matei, kur labiausiai patiko? Aš savo ruožtu išklausinėdavau apie geriausius vietos paplūdimius, lankytinas vietas, maistą, patiekalus.
Kalbiesi – ir įdomu. Jie puikiai bendrauja. Jei tu daug kalbi – tyli, jeigu ne – patys kalba, pasakoja apie save, apiberia komplimentais. Nemeluoja, neišsisukinėja, komplimentus sako nuoširdžiai.
Visą laiką rūpinasi, ar tau patogu, ar saulė nespigina į akis, ar gėrimas nešiltas. Tada jie jaučiasi vyriškesni.
Kelis kartus klausiau, ar žmonės ateina į pasimatymus ieškodami sekso?
Visi vienu balsu sakė: jokiu būdu ne. Vienas net aiškino tokiuose pasimatymuose sutikęs gerų draugių, su kuriomis iki šiol susirašinėja.
Kitas tikino, kad taip jam lengviausia susipažinti su įdomiais žmonėmis. Bet antrą kartą susitikęs jau tiesiai taikė į lovą. Aš pasiūliau draugauti, o jis atsakė, kad draugių jis ir taip turįs, o pasimatymuose ieško kai ko daugiau.
Bet jeigu intymių santykių nenori – užtenka pasakyti, kad esi pavargusi, nori miego. Jie dar vis vien ima už rankos, pasako komplimentų. Bet pakartojus, kad jau naktis, o tu pavargusi – jokio spaudimo! O 8 valandą ryto atskrieja žinutė: klausia, kaip miegojau, kaip jaučiuosi, gal vakare susitiksime? Rodo iniciatyvą!
Lovelasas susuko galvą
Labiausiai man patikęs vyras ir buvo tas iš pirmojo pasimatymo. Jis atrodė jaunesnis, nei prisistatė, todėl pagalvojau: lovelasas. Madingai apsirengęs, simpatiškas, mielas. Jis daug pasakojo apie kurortą, apie savo šeimą.
Jau per pirmąjį susitikimą paliko ant stalo piniginę ir nuėjo – nežinau, gal buvo susitaręs, kad kas nors mane stebės.
Vakare susitikęs pasiūlė nuvežti mane į gražią vietą. Važiavo labai saugiai. Kai pasakiau, kad jis pravažiavo mirksintį geltoną šviesoforą, ilgiausiai atsiprašinėjo.
Supratau, kad labai gerai išauklėtas. Tiesiog jam patinka vyresnės moterys.
Jis daug klausinėjo apie mano „vyrą“ – bet galų gale man nusibodo jam meluoti ir pasakiau, kad nenoriu apie tai kalbėti. Jis nebeklausinėjo.
Tądien pavėlavau pusvalandį – duše nebuvo vandens. Jis nepriekaištavo. Bet kai ketinau sėsti į jo automobilį, staiga trūktelėjo į priekį. Stovėjau nežinodama, ką daryti. Tada grįžo atbulas ir paaiškino, kad šaligatvis trukdė atsidaryti dureles.
Galbūt tai buvo atsakas į mano vėlavimą?
Tą vakarą jis daug kalbėjo, po to puikiai bučiavosi. Tiesiog ištirpau. Galvoju: ką dabar daryti?
Pasirodo, jis gyvena su tėvais, o aš neva su vyru. Pasiūliau pašokti, jis atsisakė: anksti į darbą.
Tuomet paprašęs mano leidimo pradėjo skambinėti visais telefonais ieškodamas laisvų apartamentų. Žvilgtelėjau, kiek jis pasirengęs mokėti, – viešbučiai buvo labai brangūs. Bet nė vieno laisvo.
Pabandžiau užsiminti, kad galėtume važiuoti į mano apartamentus. Jį apėmė graikiška panika: jis nenorįs skandalo su mano vyru – žmogus akivaizdžiai bijojo, kad paklius į porelės paspęstus spąstus.
Tuomet prisiminiau, kad tą vakarą restorane gavau žinutę. Iškart sumojau, ką pasakyti: „Pameni, gavau žinutę – tai vyras man parašė, kad išvažiuoja.“
O jį ištiko šokas: „Jūs dėl manęs susipykote?!“
Galų gale pasakiau teisybę. Jis nepatikėjo. Graikai nemoka meluoti – jie nesupranta, kada žmonės meluoja, kada sako tiesą.
„Gerai, – sakau, – eik namo.“
Tada jis persigalvojo, bet įspėjo, kad pirmiausia atėjęs į mano apartamentus viską gerai apžiūrėsiąs.
Susitikome dar kartą, o trečią dieną jis nebeparašė.
O tu, šmiki, galvoju, reikia grąžinti senąją istoriją. Parašiau, kad vyras grįžo.
„Tai kuri tavo istorija teisinga?“ – akimirksniu sureagavo. „Spręsti tau“, – atsakiau. Bet jis jau buvo kartą nusprendęs, kad atostogauju su vyru, todėl nesunkiai vėl patikėjo. Taigi atsikeršijau.
Jis buvo vienintelis, su kuriuo Graikijoje sėdau į automobilį. Kitiems neleidau net pabučiuoti.
Ką pakeitė tie dešimt pasimatymų per vieną savaitę Graikijoje?
Manau, kad ir be pasimatymų būčiau puikiai pailsėjusi. Man patiko aplinka, maistas, jūra. Daug keliavau, aplankiau įdomių vietų. Pirmąsyk keliavau viena, be draugių ir taip gerai praleidau laiką.
Bet tos mano pasimatymų pažintys labai paįvairino poilsį. Tai buvo vienintelis bendravimas su vietiniais, iš kurių sužinojau, kur nueiti, ką nusipirkti, ko paragauti.
Be to, jaučiausi įdomi, patraukli. Moteriai flirtas tikrai svarbus.
O trečioji priežastis – vakarieniauti vienai kurorte sudėtinga. Porą kartų pabandžiau. Vyrai vis vien prieidavo, pakalbindavo, bet tai tiktai dar labiau paryškindavo vienatvės pojūtį.
Kitas dalykas, kurį supratau: užsienyje visai kitokia bendravimo kultūra. Visą savaitę jaučiau, kad sprendžiu aš.
Tokio jausmo Lietuvoje niekada nepatyriau. Lietuvoje per daug gražių moterų, čia renkasi vyrai. Graikijoje galėjau rinktis, su kuo eiti į pasimatymą ir su kuo permiegoti, – Lietuvoje to nepakartosi.
Pusę metų Lietuvoje bandžiau susitikinėti su vyrais iš pažinčių puslapio. Jei nepermiegi – po trečio pasimatymo visi dingsta.
Graikijoje man nuolat kartojo: bus taip, kaip aš noriu. Vienas parašė, kad yra su draugais, pakvietė atvažiuoti.
Įsižeidžiau. O jis iškart atsiprašė ir paklausė, gal galėtų pats atvažiuoti. Kitą rytą darkart parašė, kur buvo, ką veikė, kur norėtų mane pakviesti.
Kur Lietuvoje rasi tokį santykį?
Nebuvo tuščių kalbų, abejotinų komplimentų. Visi komplimentai buvo nuoširdūs ir tikri.
Užsienyje vyrai kitaip bendrauja, jie turi kitokią pasimatymų kultūrą. Per pirmą pasimatymą patikrina ribas ir jų neperžengia.
Lietuvoje vyrai ištežę, neprisižiūrėję, neišsilavinę – nėra su kuo susitikinėti.
Kai apie tai kalbėjausi su vienu graiku, jis man pasakė manąs, kad Lietuvos moterys pačios vyrus tokius padaro. Lietuvoje labai daug gražių patrauklių moterų ir vyrams nebereikia stengtis.
Parengė Dalia Gudavičiūtė
