Tarptautinių santykių ir politikos mokslus baigęs V.Samkus ketina siekti barzdylas subūrusio klubo prezidento posto.
2012 metais su bendraminčiais Barzdų klubą įkūręs ir pirmuoju jo vadovu buvęs Valdas susiruošė pretenduoti į buvusias pareigas. Gali būti, kad ši veikla jam mieliausia, nors už ją vyras ir negauna atlygio.
„Dėl išvaizdos ir bendravimo vieni žmonės man duoda 20 metų, kiti – 50. Dėl barzdos atrodau gerokai vyresnis, o su manimi pabendravę nauji pažįstami pamano, kad galėčiau būti dvidešimtmetis, nes gyvenu optimisto gyvenimą“, – šypsodamasis tikino poilsiavietėje „Auksinė giria“ ūkvedžiu dirbantis V.Samkus.
Molėtų rajone, Dubingiuose, vasarą praleidęs Valdas talkino organizuojant renginius ir nesibodėjo juodžiausių darbų. Ūkvedžiui teko ne tik tvarkyti aplinką, bet ir plauti tualetus.
Tačiau dėl to kadaise buvusiam tarptautinės įmonės darbuotojų lyderiui kepurė nuo galvos nenukrito. Vyro gyvensena gerokai pasikeitė, dabar jis nė iš tolo nepanašus į karjeristą.
Karjera laimės nesuteikė
Dar prieš metus V.Samkus buvo vienas iš 600 tarptautinės įmonės Vilniuje darbuotojų.
„Danijos kapitalo įmonė, plėtojanti reklamos valdymo technologijas, buvo viena patraukliausių. Aš tapau komandos vadovu“, – pasakojo V.Samkus, šiuo metu gerokai pakeitęs gyvenseną.
Kelerius metus Valdas daug dirbo: „Stengiausi eiti pirmyn ir tik pirmyn.“
Jis buvo įsitikinęs, kad aplinkiniai iš jo tarsi reikalauja: „Būk svarbesnis, siek geresnių pareigų, uždirbk ir turėk daugiau.“
V.Samkui irgi atrodė, kad puiku turėti darbą, užtikrinantį socialines garantijas ir suteikiantį dideles karjeros galimybes. Jam buvo svarbu ir tai, kokias pareigas jis eina, kad dirba gerai vertinamoje įmonėje, kad vyksta į komandiruotes užsienyje.
Bet materialinė gerovė V.Samkui laimės nesuteikė: „Mano dvasinio gyvenimo kokybė negerėjo. Nebuvo viskas gerai – mane darbe lydėjo stresas.“
Penkias dienas per savaitę dirbdavęs Valdas nė kiek neabejojo, kad per dvi poilsio dienas gerai pailsi.
„Daugeliui žmonių toks scenarijus pažįstamas – visi taip gyvena, ir, atrodo, kad taip reikėtų gyventi“, – buvo įsitikinęs V.Samkus, kurį po laisvadienių vis vien persekiodavo įtampa.
Dabar Valdas net jau nebenorėtų taip dirbti, kaip dirbo iki praėjusių metų gruodžio. Šiuo metu jį džiugina kitokia kasdienybė: „Antradienio vidurdienį sėdžiu kavinėje, gurkšnoju arbatą.
Pirmadienį tokiu laiku maudžiausi Asvejos ežere – aplinkui nebuvo nė vieno žmogaus!“
Vyras dažniau šypsosi ir pamiršo buvusią įtampą, kuriai atslūgus pasikeitė gyvenimo kokybė.
„Vieni žmonės turi daug pinigų, bet neturi gerų santykių su artimaisiais“, – neabejojo gerai mokamą darbą palikęs V.Samkus.
Iš pasalų smogė liga
Pakeisti gyvenimo būdą Valdą privertė ne tik buvęs vidinis nepasitenkinimas, bet ir tarsi iš pasalos smogusi liga.
„Vieną dieną nei iš šio, ne iš to apakau dešine akimi – tarsi kas visiškai išjungė regėjimą. Atsimerkęs viena akimi nieko nemačiau. Buvo visiškai juoda, tokios tamsos gamtoje nėra. Apie kokią tamsą kalbu, suprastų tik aklas žmogus“, – apie lemtingus sveikatos pokyčius 2016 metų gegužę pasakojo V.Samkus.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
