Legendinis šokėjas atvėrė širdies skausmą – aprauda savo prarastą rojų

Suslėgti sūrį, sumušti sviestą – daug ko išmoko legendinis šokėjas, sportinių šokių treneris ir teisėjas Vidas Kamaitis (78 m.), vasaras leisdavęs Alytaus rajone, netoli Daugų esančioje sodyboje. Tačiau šį rudenį sodyba atiteks naujiems šeimininkams – dėl to jam skauda širdį. Ūkininko gyslelę atradęs inžinierius tikino – būdamas kaime jaučiasi lyg rojuje.

Ši terasa – mėgstamiausia vilniečių vieta, čia jie ne tik geria kavą, pietauja ir vakarieniauja, bet ir aptaria darbus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ši terasa – mėgstamiausia vilniečių vieta, čia jie ne tik geria kavą, pietauja ir vakarieniauja, bet ir aptaria darbus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
V.Ščiavinsko nuotr.
V.Ščiavinsko nuotr.
Dalia sodyboje buvo retesnė viešnia, o ūkininkauti pamėgusiam Vidui spaudžia širdį, kad nuo rudens  ši vieta – nebe jų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dalia sodyboje buvo retesnė viešnia, o ūkininkauti pamėgusiam Vidui spaudžia širdį, kad nuo rudens ši vieta – nebe jų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Anūkė Urtė.
 Anūkė Urtė.
„Jaunimo gretų“ viršelis.
„Jaunimo gretų“ viršelis.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Aug 26, 2017, 7:57 PM

Rečiau į sodybą beužsukanti jo žmona, irgi sportinių šokių legenda Dalia Kamaitienė (74 m.) neslėpė – labiausiai gaila kaimiečiu tapusio sutuoktinio, kuris nuo ryto iki vakaro sodyboje lenkia nugarą.

Įpratęs keltis šeštą valandą ryto V.Kamaitis pirmiausia lesina paukščius, kurių dar neseniai turėjo arti šimto – vištų dedeklių, ančių, žąsų, kalakutų.

Dabar jų liko apie dvidešimt. Dalis gardų, kuriuose laikė paukščius, jau išardyti, tuščias liko ir aptvertas tvenkinys, kuriame neseniai plaukiojo žąsys.

„Man šeima jau uždraudė auginti vištas, o man visko daug reikia“, – apgailestavo buvęs profesionalus šokėjas.

Su likusiais paukščiais buvęs Vilniaus vicemeras neketina išsiskirti – jis svajoja perkelti savo augintinius pas dukterį, kuri Trakų rajone, prie Vilkokšnio ežero, turi poilsio namus.

Galbūt čia kitą pavasarį buvęs Vilniaus inžinerinio statybos instituto docentas V.Kamaitis įrengs naują šiltnamį, užsiaugins daržovių.

Prieš kelias savaites jam teko parduoti ir karvę, duodančią skanaus pieno. Kai jis iš sodybos į Vilnių parveždavo pieno, sūrių, sviesto, jo artimieji sakydavo, kad niekam to nereikia, nes prekybos centre įsigyti maisto produktai yra skanesni.

„Tekdavo pusę sūrių parsivežti į sodybą atgal ir jais lesinti vištas“, – prisipažino V.Kamaitis.

Nagingas vyras buvo įsigijęs net traktorių, turi visus būtinus įrankius, kurių skolintis ateina kaimynai. Dar neseniai jis turėjo arklį ir juo labai didžiavosi, o dabar jo galvoje tik viena mintis apie tai, kad prieš 24 metus įsigyta sodyba – jau ne jo rankose.

Šiemet čia užderėjo nemenkas derlius – sunoko daug pomidorų, agurkų, užaugo svogūnų, česnakų, bulvių. Aitvaras, kuris padovanojo tiek daug gėrybių, yra pati gamta.

Tačiau ir legendiniam šokėjui reikėjo vikriai suktis. Per darbus vyras neseniai įsikirto pirštą – nelaimė atsitiko dirbant su žoliapjove. Tačiau ši trauma jo neatbaidė nuo kaimo darbų.

Rugsėjo 6-ąją 79-ąjį gimtadienį švęsiantis vyras už gerą savijautą yra dėkingas šokiams, nes nuo jaunystės teko daug treniruotis.

Savo gyvenimą suskirstęs į tris etapus V.Kamaitis tikino, kad kiekvienas amžius turi daug pranašumų.

Pirmąjį etapą jis susiejo su studentais ir katedra, antrąjį – su sportiniais šokiais, o trečiąjį ėmė skaičiuoti nuo tada, kai išmušė valanda ūkininkauti.

D.Kamaitienė girdama savo antrąją pusę pridūrė, kad jos sutuokinio gabumai dar labiau atsiskleidė atsikėlus į sodybą.

Ūkininko gyslelę garsus šokėjas turėjo nuo mažens, nes gimė Santaikoje, Alytaus rajone.

Ten jis gyveno iki dešimties metų, o tada persikėlė su tėvais į Alytų, kur baidė vidurinę mokyklą. Vėliau įstojo į tuometinį Kauno politechnikos institutą, pasiliko dėstytojauti, apsigynė disertaciją.

Kai 1993 metais šeima įsigijo sodybą, čia stovėjo suklypusi dzūkiška pirkia žemomis lubomis.

Kamaičiai ją perstatė, nudažė, įrengė terasą, kurią išklojo keraminėmis plytelėmis.

Ši terasa – mėgstamiausia vilniečių vieta, kur jie ne tik geria kavą, valgo pietus, vakarienę, bet ir aptaria svarbiausius darbus.

Vos baigusi vidurinę mokyklą Dalia ir tuomet jau studentas Vidas susipažino šokiuose ir kartu šoka nuo 1963-iųjų. Pastaruoju metu jie vadovauja dviem senjorų šokių grupėms, kurios dukart per savaitę ateina praleisti laisvalaikio, tai – medikai, architektai, inžinieriai.

Jiems šokių treniruotė – dar vienas būdas pajudėti, pasimankštinti ir stiprinti sveikatą, o Kamaičiams tai svarbus įrodymas, kad jų, kaip trenerių, patarimų reikia ne vienam žmogui.

„Šokant juda visi kūno raumenys, juda net protas – nekart esu įsitikinęs, kad menko išsilavinimo žmonės nepašoka, jie nejaučia ritmo, nesugeba valdyti savo kūno“, – patirtimi dalijosi V.Kamaitis.

Pastaruoju metu jam kur kas sunkiau sekasi žmoną privilioti į sodybą nei ant parketo. Vyras ir žmona yra taip pasiskirstę darbus, kad Daliai dabar daugiau tenka prižiūrėti sostinėje esantį namą, kuris skendi gėlėse.

„Kai mano vyro nebuvo Vilniuje, turėjau nudažyti tvorą. Jei pažįstami klausdavo, kur Vidas, aiškindavau, kad jis melžia karvę kaime. Tai buvo tiesa, nes tik neseniai tą karvę pardavėme“, – juokėsi Dalia.

Daugiau nei prieš 50 metų – 1964-aisiais susituokusi pora tikino, kad laimingos santuokos receptas yra paprastas – sutuoktiniai turi būti užsiėmę, nes tada nėra laiko bartis ir gadinti nervų.

Kamaičių dukra Eglė su savo vyru Gintaru taip pat gerai šoko, o anūkė Urtė, dar mokydamasi dvyliktoje klasėje, tapo Lietuvos čempione A klasėje.

Urtė šiemet pasirinko medicinos studijas. Šokėjos karjera jos netraukia.

Būna tokių dienų, kai Kamaičiai susėda pavartyti senų albumų?

„Rinkdavau iškarpas iš įvairių žurnalų, kurie rašydavo apie mus. Pririnkau tokių straipsnių tris dėžes. Kai kraustėmės iš buto į namą, mūsų duktė ragino išmesti senienas. Ji nežinojo, kas yra tose dėžėse, ir jos atsidūrė šiukšlyne“, – prisipažino Vidas.

Į konteinerį nukeliavo ir daug šokėjams įteiktų dovanų.

„Kartą iš Maskvos, kur vykdavo čempionatas, vežėmės namo du lagaminus, pilnus krištolo. Anksčiau nebūdavo medalių, tad įteikdavo krištolinių vazų, taurių ir taurelių. Kelios tokios dėžės dar stovi mūsų garaže neišpakuotos, nes nėra kur tų vazų dėti“, – pripažino V.Kamaitis.

Butą prestižiniame Vilniaus Žvėryno rajone Kamaičiai gavo kaip nusipelnę artistai. Vėliau kartu su draugais statėsi sublokuotus namus.

„Kai draugai apsigalvojo ir sumanė parduoti savo dalį, mes iš jų nupirkome, nes nenorėjome, kad šalia atsirastų svetimi žmonės“, – prisimena šokėjų pora.

Vėliau vyras įniko į sodybą.

„Kai Vidas ėmė aplinkui arti dirvoną ir auginti kone šimtą paukščių, susimąsčiau – kam to reikia? Šito niekaip negaliu suprasti iki šiol“, – neslėpė D.Kamaitienė.

Kartais namuose radusi kokią smulkmeną iš senų laikų moteris susimąsto: „Vidas mėgsta kaupti atsargas – turime net užsienietiškų muilų, kuriuos parsivežėme sovietiniais laikais būdami profesionalūs šokėjai. Kvapaus muilo Lietuvoje trūkdavo.

Bet man nėra kada galvoti apie praeitį, gyvenu dabartimi. Matau, kad žmonės mane dar prisimena, atpažįsta.

Man tiktai gaila vyro – augina vištas, jas papjauna ir veža dukteriai, o ji sušeria paukštieną šuniui. Vidas dirba ūkinius darbus jau ne pagal savo amžių.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.