Abi moterys – ir motina, ir dukra – ištekėjusios už vienturčių nusivylė.
Tik V.Budraitytės pirmoji santuoka truko 20 metų, o jos dukters Marijos – vos trejus. Abi jos dabar yra sukūrusios po antrą šeimą.
V.Budraitytė įsitikinusi, kad stiprybė, kurios prireikia moteriai, ateina su motinos pienu. Galbūt net iš ankstesnių kartų moterų ir jų patyrimo.
Nors Vaiva žavisi ryškiaspalviais drabužiais ir nesibaido ryškaus makiažo, duktė drąsa ją gerokai pralenkia. Neseniai Marija nusidažė plaukus žaliai, o prieš tai buvo mėlynplaukė. Tik rengtis ji mėgsta pilkais ar juodais drabužiais.
Marija su savo dešimtmete dukra Benigna Morta ir jaunėle Bona Beatriče, kuriai kitų metų sausį sukaks dveji metai, yra dažnos viešnios Vaivos namuose.
Motiną ir dukrą daug kas sieja – jos domisi žaliavalgyste, vegetarizmu, vaistažolių džiovinimu ir įvairių arbatų ruošimu.
Ką tik išsukusi medaus iš Širvintų rajone esančių avilių astrologė V.Budraitytė kvietė jį skanauti su gauromečių arbata.
Susidomėjusi ekologija būrėja neapleido ir maisto ruošimo. Juk ji turi dėl ko stengtis.
Astrologė dėkoja likimui, kad turi dvi anūkes, o jos vyras Gaudentas Naujokas – tris anūkus.
Nors V.Budraitytei smagu auklėti berniukus, dar smagiau, kai gali anūkėlėms supinti kasas.
– Kaip dažnai pasidarote su dukra tokią šventę – kartu susėdate gerti arbatos?
Vaiva: Niekada nėra taip buvę, kad atsikimštume butelį vyno. Mes susitikusios imamės kokios nors veiklos, pavyzdžiui, kartu kepame pyragą, ruošiame sultis iš juodųjų serbentų ar kitokių uogų, marinuojame daržoves.
Mūsų šeimoje įprasta kūrybiškai ką nors veikti arba virtuvėje ką nors skaniai gaminti. Marija tobulai kepa tortus.
Ji man labai padeda ruošti vaistažoles – tai mūsų bendra veikla.
Žiemos vakarais mums patinka kartu piešti mandalas.
Aš mėgstu tik baltą patalynę ir nepripažįstu margos. Bet kartą labai blogai jaučiausi, o Marija su broliu Simonu pasiėmė seną patalynę ir išpiešė visą dažais, skirtais medvilnei, kurie fiksuojami lygintuvu.
Dabar tai – mėgstamiausia patalynė, jei kas nors namuose suserga, būtinai ja užsikloja.
– Ar nebuvo, jog kas nors iš jūsų pasijuoktų, kad mama – būrėja?
Marija: Buvo priešingai – klasės draugės pavydėjo, kad turiu tokią mamą.
Vaiva: Marijai aš kažkada buvau tuo požiūriu naudinga. Ypač prasidėjus periodui, kai ima rūpėti vaikinai.
Tais laikais astrologija ir būrimas atrodė egzotiška. Marija studentavimo laikais dovanodavo draugėms kokį nors būrimą, o dabar visos yra dviejų ar trijų vaikų motinos, joms nėra kada burtis.
– Ką jūs pasirinkote studijuoti?
Marija: Kaip ir daugelis jaunų žmonių, tarptautinio verslo vadybą ir ekonomiką. Nieko įdomaus.
– Ar pažiūrėjusi į žvaigždes nepatarėte dukrai, kur stoti mokytis?
Vaiva: Marija net piktinosi, kad nepatariu, kur studijuoti, sakė, kad jos draugių tėvai kartu svarsto apie vaikų ateitį, o aš nusišalinau nuo tokių svarstymų.
Negalėjau prisiimti tokios atsakomybės, mačiau, kad Marija yra kitokia nei aš, ji linkusi į skaičių kalbą, gerai mokėsi matematiką, buvo net įstojusi į taikomąją matematiką, o vėliau pasuko į ekonomiką. O aš – humanitarė.
– Ar buvo tokių dienų, kai norėjosi būti kuo toliau nuo mamos, kad tiktai nepatarinėtų, nekomanduotų?
Marija: Ji iki šiol viskam vadovauja ir stengiasi viską kontroliuoti.
Vaiva: Yra toks kraujo šauksmas, tai – prigimties dalykas, kurio neįmanoma pakeisti. Natūralu, kad aš domiuosi, kaip sekasi mano dukrai.
Manau, kad visiems žmonėms ateina toks periodas, kai norisi dingti tėvams iš akių ir nukeliauti į visai kitą planetą, kurioje tėvai negalėtų pasiekti savo palikuonių.
– Ar esate už ką nors baudusi dukterį? Ar stengėtės dėl ko nors ją įspėti?
Vaiva: Marija buvo labai geras vaikas, net nepastebėjau, kada jai prasidėjo paauglystė ir maištavimas.
Aš tai pajutau tik tada, kai ji pirmą kartą ištekėjo. Tuo metu jai buvo 22-eji.
Nesupratau, kas staiga atsitiko, – Marija po vestuvių ėmė rečiau pas mus lankytis, nebeskambindavo.
Duktė tarsi dingo. Laukdavau, kol ateis savaitgalis, kad ji su savo vyru užsuktų pas mus papietauti, bet jiems to nereikėjo.
Kai užsimindavau apie tai Marijai, ji teisindavosi: „Man pavėluota paauglystė.“
Oficialiai dukters santuoka iširo po trejų metų, nors ji kartu su savo pirmuoju vyru išgyveno kur kas trumpiau.
– Ar jūs supratote, kad tas žmogus nėra skirtas jūsų dukteriai?
Vaiva: Nelabai. Tėvai dažniausiai įsivaizduoja, kad jų tobuliems vaikams neįmanoma surasti antros tobulos pusės. Tokių nėra pagimdyta.
Manau, kad ir mano tėvams taip buvo.
Garsiai Marijai nedrįsau nieko sakyti, tačiau širdyje nepritariau.
Kai Marija buvo dar paauglė, aš jai kartodavau: „Už vienturčio tekėsi tik per mano lavoną.“
– Iš kur atsirado toks nusivylimas vienturčiais?
Vaiva: Marijos išrinktasis buvo vienturtis. Aš taip pat dvidešimt metų ištempiau santuokoje su vienturčiu.
Žinau, ką tai reiškia, nes esu iš daugiavaikės šeimos.
Manau, vienturčiai visada šiek tiek išnaudoja kitus. Jei žmogus kilęs iš daugiavaikės šeimos, jis būna įpratęs viskuo dalytis. Tokia mano nuomonė.
Kai Marija sutiko vienturtį, pamaniau, kad jai bus sunku. Ji labai gera, ją galima lengvai išnaudoti. Nuo mažų dienų ji labai lepino savo jaunesnį brolį Simoną, kuriam šiemet spalio 30-ąją sukaks 27-eri.
Būdavo, padalinu bananą perpus – Marijai ir Simonui. O ji savo dalį atiduoda broliui ir aiškina: „Jis labiau nori.“
Po Marijos skyrybų praėjo gal pusmetis ir ji ištekėjo antrą kartą, o jos sutuoktiniu tapo vyras, augęs šeimoje kartu su broliu.
– Ar buvo tokių dalykų, kurių mokėtės iš savo dukters?
Vaiva: Marija atvedė mus su Gaudentu į žaliavalgystę, kurį laiką buvome žaliavalgiai, o ji pirmoji giminėje užsikrėtė šia idėja.
Marijos draugės irgi yra žaliavalgės, o kitos – vegetarės ar veganės.
Mes su Gaudentu tada numetėme svorio, nors kai kurie žmonės dėl pasikeitusios mitybos priauga kilogramų, nes valgo daug riešutų, įvairių vaisių.
– Kaip susidomėjote maisto ruošimu?
Vaiva: Astrologija ir būrimai yra tuo sudėtingi, kad nuolat gyveni kitų žmonių kančia ir nelaimėmis.
Pastaruoju metu ėmiau mažiau dirbti, nes pajutau, kad mano širdis sprogsta iš skausmo.
Kai nuolat esi įsitempęs, bijai suklysti, nenori nieko nuvilti, negali, kaip koks nors psichologas, kuris nuolat pritaria, pasakyti klientui: „Po penkių minučių baigiasi jums skirtas laikas.“
Manau, astrologija yra seniausias amatas, netgi gerokai senesnis nei kūno pardavinėjimas, nes žmonėms visada rūpėjo ateities prognozės.
Žmonės ateina pas mane pasitarti, todėl negaliu jiems leisti tiktai išsikalbėti, turiu išleisti su viltimi.
Todėl pasiilgstu ir kitokios veiklos – man norisi įkišti rankas į žemę, stebėti, kaip auga daržovės.
– O kas jas valgo? Ar turite kam išdalyti sodo gėrybes?
Vaiva: Jaučiu, kad turėsime greitai baigti su tais daržais. Mūsų su Gaudentu vaikai gyvena jau atskirai, būna sunku kam nors įpiršti kad ir cukiniją, niekas nebenori, niekam nebereikia, mano vyras nevalgus, aš – taip pat.
Laimė, kad pas mus dažnai užsuka anūkė Benigna. Ji man tarsi pakeitė dukterį Mariją, kuri gyveno kartu su mumis iki vestuvių.
