Nors mielus mezginius Gintaras eksponuoja socialiniame tinkle ir herojai jau spėjo pritraukti smalsuolių dėmesį, mezgėjas savo rankdarbių neketina niekam parduoti.
Pirma, šie žaislai brangūs jo širdžiai, antra, vyras negalėtų jų įkainoti, nes kiekvieno mezgimas užtruko skirtingai, buvo sunaudotas nevienodas siūlų kiekis, o svarbiausia – pinigais įvertinti rankų darbą labai sunku.
Todėl animacinių filmų ir kompiuterinių žaidimų veikėjai ir įvairūs gyvūnai saugiai stovi namų lentynoje ir niekada nepateks į kitų šeimininkų rankas.
Juolab G.Jasiulionis visiems, norintiems jo mezginių, patarė patiems išmokti nerti vąšeliu, nes pamėginus šis užsiėmimas labai įtraukia ir nebeatrodo sunkus. Numezgus nors penkis žaislus pomėgis tampa kone užkrečiamas, nes norisi kas vakarą imti į rankas vąšelį.
Vilnietis dažniausiai mezga žiūrėdamas televizijos serialus, nes nenori laiko leisti veltui. Todėl įsitaisydamas priešais televizorių vyras akimis seka ne vaizdą ekrane, o mezginį, bet girdi, ką šneka serialo herojai, ir taip neatitrūksta nuo siužeto.
Vieną žaisliuką G.Jasiulionis nuneria per vakarą, o kitam ir savaitės nepakanka. Tačiau laikas, praleistas su vąšeliu rankoje, vyrą veikia raminamai.
Šį užsiėmimą programuotojas netgi vadina meditacija. Vakare pabaigus rankdarbį jam malonu eiti miegoti ir panirti į saldžius sapnus.
Šis pomėgis programuotoją užvaldė per praėjusias Kalėdas, kai jis tarpušvenčiu atostogavo. Tuo metu nelabai turėjo ką veikti, tad kilo mintis išmėginti nėrimą vąšeliu, juolab kad moka megzti virbalais – Gintaras turi nusimezgęs vilnonį šaliką, kokį matė filme apie Harį Poterį.
Kaip nerti vąšeliu, G.Jasiulionis mokėsi internete susiradęs vaizdo įrašus. Iš pradžių nesisekė, nes niekas nepatarė, kokį vąšelį ir kokio storio siūlų nusipirkti.
„Nesutapo mano turimų priemonių ir interneto vaizdo medžiagoje rodomų pavyzdžių numeriai, todėl turėjau juos atitaikyti. Tai mane truputį supainiojo“, – pasakojo programuotojas, kuriam netrukus nėrimas ėjo kaip iš pypkės.
Gintaras žaislus neria vąšeliu, nes daugelis jo mėgstamų animacinių filmų ir kompiuterinių žaidimų herojų pavyzdžių internete pateikti būtent nerti. „Pabandžiau ir pavyko“, – netrukus nėrimo techniką perprato programuotojas.
Šiuo metu G.Jasiulionis neria pokemonus, tačiau neturi tikslo namuose surinkti visos jų kolekcijos – daugiau kaip dviejų šimtų herojų. „Padarysiu keturis ir pakaks“, – nauja idėja pasidžiaugė pašnekovas.
Iš pradžių vyras žaisliukus nėrė iš vilnonių siūlų, bet netrukus juos pakeitė akriliniais, nes tokie personažai atrodo patvaresni ir išskalbus skalbyklėje neišsitampo, nenusidažo, nesivelia.
Nerti žaislai skiriasi dydžiu: mažiausias – vos penkių centimetrų, o didžiausias – 30. Kad herojai nebūtų suglebę, visus nertus personažus autorius prikimšo poliesterio.
Gintaro kurti rankdarbiai akį patraukia puikiu spalvų derinimu ir formų taisyklingumu – nė neįtartum, kad tokį kruopštų darbą galėjo padaryti vyriškos rankos. Be to, mezgėjui svarbu laikytis tikslumo, tad ne veltui G.Jasiulionis kadaise studijavo matematiką.
Rankdarbius mėgsta ir Gintaro draugė Margarita – ji laisvalaikiu siuvinėja paveikslus. Tad kruopštumas – svarbiausias bruožas, siejantis porą.
Be nėrimo, vyras turi ir kitų pomėgių. Tai – kompiuteriniai žaidimai, kelionės. Jam patinka žaisti vaidmenų žaidimus – susirinkus draugams pasakoti istorijas. Tačiau pastaruoju metu jo širdį labai glosto mėgstamų personažų nėrimas, o rezultatas priverčia nusišypsoti.
