Lakūnė tiki – moters pareiga yra kurti laimę ir teikti džiaugsmą. Tad nuo jaunystės vyrų kompanijos apsupta žavi šviesiaplaukė moteriškumo oazę kuria net sėdėdama lėktuvo „Boeing 737“, kuriame telpa 140 keleivių, pilotų kabinoje.
Karo akademiją baigusi ir atsargos leitenanto laipsnį turinti Lina visiškai neprimena karingos moters. Ji daug šypsosi, garsiai juokiasi, o jos žodyne nerasi neigiamų žodžių.
Lina net, atrodytų, paprasčiausiose situacijose įžvelgia ką nors gražaus. To ją išmokė aviacija.
„Dažnai tarp skrydžių turime vos pusvalandį. Bet tiek pakanka – atsidarau lėktuvo langą Paryžiuje, įkvepiu šio miesto oro, ir man jau gera.
O jei dar nusišypso ir pamojuoja degalų pylėjas, puiki nuotaika garantuota. Branginu kiekvieną akimirką, nes nežinau, kur visai netrukus būsiu.
Vieną minutę skrydis gali būti suplanuotas į Helsinkį, o kitą jau reikia skristi į Londoną.
O mažoji aviacija išmokė vertinti kiekvieną žmogų, nes nežinau, ar kitą kartą jį sutiksiu.
Nelaimingų atvejų skraidant mažais lėktuvais pasitaiko kur kas dažniau nei pilotuojant didelius lėktuvus“, – neslėpė pilotė.
Pilotavimas jai – ne darbas, o gyvenimo būdas.
Kai paklausiau, ar būna dienų, kai gailisi pasirinkusi aviaciją ar net svarsto ją mesti, moteris nusijuokė: „Kiekvieną kartą po naktinio skrydžio.“
Netrukus karjeros dešimtmetį švęsianti L.Malakauskaitė – viena iš nedaugelio moterų, pilotuojančių galingus keleivinius lėktuvus.
Visame pasaulyje aviacija – vyriška sritis. Mažiau nei dešimt procentų keleivinių lėktuvų pilotų yra dailiosios lyties atstovės.
„Kiekvienam skrydžiui, nesvarbu, ar jis būtų ketvirtą valandą ryto, ar vienuoliktą vakaro, privalai būti pasiruošęs fiziškai, protiškai ir emociškai.
Skrydžio metu pasitaiko ir stresinių situacijų – po jų reikia laiko nusiraminti.
Namuose pilotai – reti svečiai. Kai moteris taip bastosi po pasaulį, išlaikyti šeimą nelengva, todėl išmintingos moterys aviacijos nesirenka. Jos saugo save“, – šyptelėjo L.Malakauskaitė.
Tačiau jai skraidymas – didžiulis malonumas. Iššūkiai ją įkvepia. Kadaise ji bijojo aukščio, o dabar eina į žygius kalnuose. Bijojo vandens, bet dabar net lietingais rudens rytais nardo Baltijos jūroje ar banglente gaudo bangas šiltuosiuose kraštuose.
Naujų jos iššūkių sąraše – išmokti vairuoti motociklą ir tapti lėktuvo įgulos kapitone.
„Seniai mane visi ragino, kad tai padaryčiau, bet man rūpėjo kiti dalykai. Norėjau užaugti kaip asmenybė. Moterys dažnai bando apgauti save manydamos, kad karjera suteiks laimę. Tačiau yra kitaip.
Reikia pusiausvyros. Dabar, kai išmokau būti laiminga asmeniniame gyvenime, galiu skirti daugiau laiko ir karjerai. Jaučiuosi tam pasiruošusi“, – prisipažino pilotė.
Tuo metu, kai kolegos traukia į kitas šalis ieškodami darbo didesnėse oro linijose, Lina nori likti ten, kur yra dabar, – Rygoje. Už profesines ambicijas ir didesnį atlygį Linai svarbiau gyvenimo kokybė.
„Esu gamtos vaikas, todėl man patinka gyventi Rygoje. Čia šalia jūra ir miškai. Ne visada būtina kopti į Everestą, kad įrodytum, jog esi kietas“, – savo požiūrį dėstė moteris.
Pilotė neabejoja – norint įmanoma suderinti darbą su šeima. „Svarbu tik namie nesielgti kaip kapitonei“, – šyptelėjo Lina.
Tik savo draugėms rinktis vyrų pilotų ji nerekomenduoja. Šios profesijos atstovams, nesvarbu, kokia jų lytis, būtina kitų šeimos narių parama, o neretai ir pasiaukojimas.
Ar daug poezijos piloto darbe? Ar jis tikrai romantiškas? Ar tiesa, kad pilotai kiekviename oro uoste turi po mylimąją ar mylimąjį?
„Žinoma! Tik renkuosi visus vienodais vardais, kad nesupainiočiau“, – iš tokių pilotus gaubiančių mitų juokėsi moteris.
Jų darbe romantikos tiek, kiek kiekvienas susikuria.
Tik nuo žmogaus priklauso, ar jis gali pastebėti nuostabaus grožio saulėtekį, ar bumbės dėl įtempto darbo grafiko. Tokius kolegas bambeklius Lina visuomet nutraukia.
„Mano gyvenime krizių nebūna. Vadovaujuosi požiūriu – jeigu problemos negali išspręsti dabar, negadink nuotaikos nei sau, nei aplinkiniams“, – šyptelėjo L.Malakauskaitė.
Pilotė dažnai iš kolegų girdi, kad su ja skrydis buvo lengvas ir malonus.
Lina neabejoja, kad ir keleiviai mėgsta, kai lėktuvą pilotuoja moterys, nes jos atsakingesnės, atidesnės.
Kai kurios jos kolegės po skrydžio iš keleivių yra gavusios ir dovanų – gėlių, papuošalų. Ji pati iš greta stovinčio lėktuvo ekipažo yra gavusi vyno butelį.
Kartą su moterimi kapitone keleivinį lėktuvą pilotavusi L.Malakauskaitė tvirtino, kad tas skrydis buvo ypač ramus ir lengvas. Lina viliasi, kad kai taps kapitone, su ja skrydžio metu taip jausis ir kiti pilotai.
Vyrų apsuptyje dirbanti moteris džiaugėsi, kad pastaruoju metu daugėja dailiosios lyties atstovių, kurios renkasi šią profesiją.
„Laiminga moteris, manau, atstoja dešimt vyrų. Jos skleidžia ypatingą emociją, todėl tos kompanijos, kuriose dirba daugiau moterų, yra sėkmingesnės“, – įsitikinusi pilotė.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
