Lakūnė tiki – moters pareiga yra kurti laimę ir teikti džiaugsmą. Tad nuo jaunystės vyrų kompanijos apsupta žavi šviesiaplaukė moteriškumo oazę kuria net sėdėdama lėktuvo „Boeing 737“, kuriame telpa 140 keleivių, pilotų kabinoje.
Karo akademiją baigusi ir atsargos leitenanto laipsnį turinti Lina visiškai neprimena karingos moters. Ji daug šypsosi, garsiai juokiasi, o jos žodyne nerasi neigiamų žodžių.
Lina net, atrodytų, paprasčiausiose situacijose įžvelgia ką nors gražaus. To ją išmokė aviacija.
„Dažnai tarp skrydžių turime vos pusvalandį. Bet tiek pakanka – atsidarau lėktuvo langą Paryžiuje, įkvepiu šio miesto oro, ir man jau gera.
O jei dar nusišypso ir pamojuoja degalų pylėjas, puiki nuotaika garantuota. Branginu kiekvieną akimirką, nes nežinau, kur visai netrukus būsiu.
Vieną minutę skrydis gali būti suplanuotas į Helsinkį, o kitą jau reikia skristi į Londoną.
O mažoji aviacija išmokė vertinti kiekvieną žmogų, nes nežinau, ar kitą kartą jį sutiksiu.
Nelaimingų atvejų skraidant mažais lėktuvais pasitaiko kur kas dažniau nei pilotuojant didelius lėktuvus“, – neslėpė pilotė.
Pilotavimas jai – ne darbas, o gyvenimo būdas.
Kai paklausiau, ar būna dienų, kai gailisi pasirinkusi aviaciją ar net svarsto ją mesti, moteris nusijuokė: „Kiekvieną kartą po naktinio skrydžio.“
Netrukus karjeros dešimtmetį švęsianti L.Malakauskaitė – viena iš nedaugelio moterų, pilotuojančių galingus keleivinius lėktuvus.
Visame pasaulyje aviacija – vyriška sritis. Mažiau nei dešimt procentų keleivinių lėktuvų pilotų yra dailiosios lyties atstovės.
„Kiekvienam skrydžiui, nesvarbu, ar jis būtų ketvirtą valandą ryto, ar vienuoliktą vakaro, privalai būti pasiruošęs fiziškai, protiškai ir emociškai.
Skrydžio metu pasitaiko ir stresinių situacijų – po jų reikia laiko nusiraminti.
Namuose pilotai – reti svečiai. Kai moteris taip bastosi po pasaulį, išlaikyti šeimą nelengva, todėl išmintingos moterys aviacijos nesirenka. Jos saugo save“, – šyptelėjo L.Malakauskaitė.
Tačiau jai skraidymas – didžiulis malonumas. Iššūkiai ją įkvepia. Kadaise ji bijojo aukščio, o dabar eina į žygius kalnuose. Bijojo vandens, bet dabar net lietingais rudens rytais nardo Baltijos jūroje ar banglente gaudo bangas šiltuosiuose kraštuose.
Naujų jos iššūkių sąraše – išmokti vairuoti motociklą ir tapti lėktuvo įgulos kapitone.
„Seniai mane visi ragino, kad tai padaryčiau, bet man rūpėjo kiti dalykai. Norėjau užaugti kaip asmenybė. Moterys dažnai bando apgauti save manydamos, kad karjera suteiks laimę. Tačiau yra kitaip.
Reikia pusiausvyros. Dabar, kai išmokau būti laiminga asmeniniame gyvenime, galiu skirti daugiau laiko ir karjerai. Jaučiuosi tam pasiruošusi“, – prisipažino pilotė.
Tuo metu, kai kolegos traukia į kitas šalis ieškodami darbo didesnėse oro linijose, Lina nori likti ten, kur yra dabar, – Rygoje. Už profesines ambicijas ir didesnį atlygį Linai svarbiau gyvenimo kokybė.
„Esu gamtos vaikas, todėl man patinka gyventi Rygoje. Čia šalia jūra ir miškai. Ne visada būtina kopti į Everestą, kad įrodytum, jog esi kietas“, – savo požiūrį dėstė moteris.
Pilotė neabejoja – norint įmanoma suderinti darbą su šeima. „Svarbu tik namie nesielgti kaip kapitonei“, – šyptelėjo Lina.
Tik savo draugėms rinktis vyrų pilotų ji nerekomenduoja. Šios profesijos atstovams, nesvarbu, kokia jų lytis, būtina kitų šeimos narių parama, o neretai ir pasiaukojimas.
Ar daug poezijos piloto darbe? Ar jis tikrai romantiškas? Ar tiesa, kad pilotai kiekviename oro uoste turi po mylimąją ar mylimąjį?
„Žinoma! Tik renkuosi visus vienodais vardais, kad nesupainiočiau“, – iš tokių pilotus gaubiančių mitų juokėsi moteris.
Jų darbe romantikos tiek, kiek kiekvienas susikuria.
Tik nuo žmogaus priklauso, ar jis gali pastebėti nuostabaus grožio saulėtekį, ar bumbės dėl įtempto darbo grafiko. Tokius kolegas bambeklius Lina visuomet nutraukia.
„Mano gyvenime krizių nebūna. Vadovaujuosi požiūriu – jeigu problemos negali išspręsti dabar, negadink nuotaikos nei sau, nei aplinkiniams“, – šyptelėjo L.Malakauskaitė.
Pilotė dažnai iš kolegų girdi, kad su ja skrydis buvo lengvas ir malonus.
Lina neabejoja, kad ir keleiviai mėgsta, kai lėktuvą pilotuoja moterys, nes jos atsakingesnės, atidesnės.
Kai kurios jos kolegės po skrydžio iš keleivių yra gavusios ir dovanų – gėlių, papuošalų. Ji pati iš greta stovinčio lėktuvo ekipažo yra gavusi vyno butelį.
Kartą su moterimi kapitone keleivinį lėktuvą pilotavusi L.Malakauskaitė tvirtino, kad tas skrydis buvo ypač ramus ir lengvas. Lina viliasi, kad kai taps kapitone, su ja skrydžio metu taip jausis ir kiti pilotai.
Vyrų apsuptyje dirbanti moteris džiaugėsi, kad pastaruoju metu daugėja dailiosios lyties atstovių, kurios renkasi šią profesiją.
„Laiminga moteris, manau, atstoja dešimt vyrų. Jos skleidžia ypatingą emociją, todėl tos kompanijos, kuriose dirba daugiau moterų, yra sėkmingesnės“, – įsitikinusi pilotė.
Ji darbe netgi pastebi, kad tie kolegos, kurių santykiai su antrosiomis pusėmis geri ir namuose tvyro darna, prie lėktuvo vairalazdės elgiasi kitaip.
Iš jų dvelkia vidinė ramybė – jie labiau pasitiki savimi, nesiblaško, geriau sutelkia dėmesį.
Kadangi keleivinius lėktuvus pilotuojančių moterų labai nedaug, apie konkurenciją nėra nė kalbos.
„Mūsų tiek nedaug, kad visada viena kitą palaikome, paguodžiame ir padrąsiname. Su lėktuvo palydovėmis bendrauju taip pat. Dauguma jų – įdomios asmenybės, dievinančios skraidymą“, – sakė pilotė.
Anksčiau maniusi, kad su moterimis bus sunku rasti bendrą kalbą, dabar Lina su kolegėmis ir draugėmis valandų valandas gali kalbėti apie moteriškumą – jo Lina savyje turėjo ieškoti.
Su vyrais daugiausia laiko leidusi pilotė ilgą laiką slopino savo švelniąją pusę, nes stengdavosi neišsiskirti. Dabar ji – visai kitokia.
„Per pastaruosius kelerius metus pasikeičiau. Net darbe dabar kartais naudojuosi moteriškomis gudrybėmis.
Seniau jaučiau spaudimą – jeigu esi pilotė, turi būti logiška, rimta, konkreti.
Tačiau mano siela – meniška. Anksčiau vaidinau teatre, dabar piešiu, šoku. Muzika ir šokiais prasideda beveik kiekvienas mano rytas. Lieka tik poeziją pradėti rašyti“, – nusijuokė Lina.
Bet netrukus moteris pripažino, kad jai, kaip pilotei, buvo nelengva prisiversti pamiršti logiškus argumentus ir įsiklausyti į širdį, į tai, ko iš tikrųjų nori, o ne privalo daryti.
„Prisižiūrėjusi reklamų maniau, kad esu prastos figūros, bet kai paklausiau savęs, kokios moterys man patinka, supratau, kad minkštos ir moteriškos.
Taigi dabar manau, kad esu idealios figūros. Išmokau būti graži ir priimti komplimentus. O jeigu kam nors mano sprendimai atrodo nelogiški, visuomet turiu atsakymą: „Aš juk moteris“, – ironiškai šyptelėjo pilotė.
„Ar skrisdama vilki suknelę? Ar skrydžio metu avi aukštakulnius?“ Tokie aplinkinių klausimai Linos nebepykdo, o tik kelia šypseną.
Beje, sužinoję, kad žavi blondinė – galingo lėktuvo pilotė, aplinkiniai dažnai tik palinksi galva ir pradeda juoktis, nes mano, kad ji pokštauja.
Moteriškumo lietuvė mokosi ir iš kolegių prancūzių, kurios net pilotuodamos galingus keleivinius lėktuvus išlieka gražios, žaismingos, elegantiškos.
Prancūzės net gali kelis kartus persisiūti pilotės uniformą, kad tik atrodyti patraukliai.
„Mes, lietuvės, esame pratusios viską daryti pačios, kaip mūsų mamos ir močiutės. Seniau ir aš siekiau sau įrodyti, kad galiu viską padaryti pati.
Esu feministė ir tikiu, kad su vyrais galime dirbti tuos pačius darbus, turime tiek pat uždirbti. Bet kai dabar man kolegos pasisiūlo panešti lagaminus, sakau: „Ačiū.“
Esu taip išlepinta, kad nuoširdžiai nustembu, jeigu vyrai man neatidaro automobilio durelių“, – prisipažino pilotė.
Gerą energiją spinduliuojanti L.Malakauskaitė neslėpė – jos gyvenime būta ir liūdnesnių laikotarpių.
Dar neseniai ji išgyveno asmenybės tapatumo krizę – įveikusi ją suprato, kad gyvenime yra svarbesnių dalykų nei darbas.
„Buvo etapas, kai save suvokiau tik kaip pilotę. Dabar aš pirmiausia esu Lina, moteris, Žemės gyventoja. Kai tai supratau, atsiskleidė daug gražių dalykų, atsirado daugiau laisvės, laimės, žaismingumo.
Kai save siejame tiktai su viena profesija, labai apsiribojame“, – įsitikinusi L.Malakauskaitė.
Anksčiau laimės pojūtį jai teikdavo vien skrydžiai, todėl net ir laisvą nuo darbo laiką praleisdavo aerodromuose, o per atostogas vykdavo į aviacijos šou.
Dabar viskas kitaip. Ji šoka, medituoja, maudosi Baltijos jūroje arba traukia su palapine į žygius po nepaliestą Latvijos gamtą. Moteris išmoko niekur nebeskubėti, skirti laiko tiktai sau ir lėtai mėgautis gyvenimo teikiamais džiaugsmais.
Turėdama kelis laisvadienius ji skrenda lankyti draugų, gyvenančių užsienio šalyse. Dažna viešnia ir Lietuvoje.
„Mano namai yra ten, kur esu“, – sakė Latvijoje gyvenanti moteris.
O jei reikėtų keltis gyventi kitur, tai ji galėtų padaryti nedelsdama. Prie daiktų Lina neprisirišusi. O jaukią namų atmosferą gali susikurti netgi ir kelioms valandoms apsistojusi viešbutyje.
Pilotės lagamine visuomet galima surasti eterinių aromatų ar aliejų, kuriuos ji naudoja ne tik viešbučio kambaryje, bet ir pilotų kabinoje.
„Jeigu tik kolega neprieštarauja, savo kvapus paskleidžiu ir pilotų kabinoje. Taip pat visada turiu juodojo šokolado ir vaišinu kolegas.
Dviem žmonėms mažoje kabinoje tenka sėdėti po kelias ir net keliolika valandų, todėl reikia susikurti jaukią atmosferą. Tie, kurie mano, kad pilotų kabinoje sėdėti labai patogu, klysta“, – išdavė keleivinį lėktuvą pilotuojanti L.Malakauskaitė.
Lina tarsi juokais, tarsi rimtai pažadėjo kada nors parašyti knygą apie pilotų darbą ir nuotykius, kurie jiems nutinka. Kartais ji fotografuoja save skrydžio metu pilotų kabinoje.
Priešingai nei dauguma asmenukes besidarančių pilotų, ji nesistengia visose nuotraukose atrodyti perdėtai laiminga.
„Fotografuojuosi, kai esu pervargusi, po kelių naktinių skrydžių iš eilės.
Tose nuotraukose mano plačios šypsenos galite ir nepamatyti. Mūsų darbas – ne tik gražūs vaizdai ir aukštis, bet ir didžiulis nuovargis. Noriu parodyti abi aviacijos puses“, – sakė pilotė.
Dar vienas Linos planų – dailiosios lyties atstovėms vesti moteriškumo seminarus.
Pilotė iš naujų pažįstamų ir draugių girdi padėkų, kad padėjo joms išlaisvėti, labiau pasitikėti savimi, atrasti savyje naujų galių ir pomėgių.
„Raginu visus išdrįsti padaryti tai, ko dar nėra darę.
Pamenu, kai pradėjau maudytis nuoga, daugelis mano draugų žiūrėjo keistai. Dabar visi maudomės nuogi“, – prisipažino sau ir kitiems iššūkius nuolat metanti L.Malakauskaitė.
