Glazge, Škotijoje gyvenanti Sasha Oliver (23 m.) ir Emel Safoglu (46 m.) iš Virdžinijos valstijos, JAV tik atsitiktinumo dėka, po Sashos sūnaus Lucaso (2 m.) ir Emel dukters Reyhan (13 m.) mirčių, sugebėjo viena kitą surasti.
Viskas prasidėjo kai Sashos mama Angela (49 m.), netekusi anūko, į jūrą įmetė butelį su viduje įdėta žinute ir berniuko, anapilin iškeliavusio susirgus meningitu, bei jo motinos nuotrauka.
Tuo metu traukinio partrenktos dukters gedėjusi Emel su šeima lankėsi Turkijoje. Vaikštinėdama paplūdimyje ji rado tą patį butelį. Moterį taip sujaudino viduje rasta žinutė, kad ji nusprendė „Facebook“ tinkle surasti Angelą ir Sashą bei tapti jų drauge.
Abi motinos tiki, kad jųdviejų vaikai, nors dar būdami gyvi niekada nebuvo susitikę, danguje yra kartu.
„Butelio atradimas nebuvo tik paprastas atsitiktinumas, – sakė Sasha. – Manau, kad Reyhan ir Lucasas yra kartu ir vienas kitą saugo. Tikėjimas, jog mano labai mylimas berniukas ir Reyhan, kuri, kiek girdėjau, buvo be galo gera mergaitė, yra drauge, mane ramina.“
„Aš nesu labai tikinti, tačiau tai skamba per daug gerai, kad būtų laikoma atsitiktinumu. Kodėl mama, išgyvenusi tokią tragediją, iš jūros ištrauktų tokį butelį? Tikrai tikiu, kad Lucasas ir Reyhan yra kartu ir jiems ten gera“, – pridūrė Angela.
Atrodė, jog būklė gerėja
Lucasas susirgo 2016-ųjų lapkritį. Tą pačią dieną šeima kalėdinėmis dekoracijomis jau pradėjo puošti namus.
„Iš pradžių jis tik karščiavo, ir mes per daug nesijaudinome. Paguldėme jį į lovą ir dažnai patikrindavome“, – prisiminė Angela.
Tačiau po kelių valandų berniuko rankos ir kojos buvo ledinės, o ant pilvelio Angela pastebėjo keistą išbėrimą – pirmą apie meningitą pranešantį požymį.
„Uždėjau ant jo stiklinę, tačiau jis niekur nedingo“, – sakė ji išbandžiusi testą, nustatantį, ar vaiką tikrai kamuoja meningitas.
Ji ir Sasha skubiai nugabeno berniuką į ligoninę, kurioje vaikui diagnozuotas meningitas. Kad jis greičiau pasveiktų, jam buvo sukelta dirbtinė koma ir leidžiami antibiotikai.
Nors ir trumpam, jo būklė ėmė gerėti. Močiutė Angela manė, kad jos anūkas pasveiks.
„Maniau, jog jis išgyvens. Atrodė, kad jo būklė gerėja, tačiau tai buvo tik laikinai“, – sakė ji.
Ankstyvomis gruodžio 3 dienos valandomis visų taip mylimas berniukas mirė nuo meningokokinio kraujo užkrėtimo. Sasha turėjo priimti širdį veriantį sprendimą ir atjungti jos sūnaus gyvybę palaikiusius medicininius aparatus.
„Jo praradimas mane be galo sukrėtė. Mano širdis tą akimirką sudužo į milijonus gabalėlių, – pridūrė Sasha. – Ligoninės darbuotojai man padovanojo jo širdies plakimo garso įrašą, ir žaislinių meškiukų dirbtuvėse paprašiau, kad šis garsas būtų įdėtas į meškiuko vidų. Pavadinau jį „Lucas Bear“. Kadangi buvo likę sūnaus sauskelnių, vienas užmoviau ir meškiukui.“
Bėgant mėnesiams, šeima po truputį apsiprato su mintimi, kad mažylio nebėra gyvųjų tarpe.
Liepą Angela, tuo metu su drauge atostogavusi Turkijoje, nusprendė į jūrą įmesti butelį su žinute.
„Lapelyje parašiau, kaip stipriai jį myliu ir kaip mes visi jo ilgimės, – teigė ji. – Į Viduržemio jūrą įmetusi žalią vyno butelį įsivaizdavau, jog paleidžiu Lucaso sielą. Šis poelgis man leido galutinai susitaikyti su anūko netektimi.“
Nelaimingas atsitikimas
Tuo tarpu už 8000 km JAV 13-metę Reyhan, su pusbroliu Michaelu (13 m.) ir broliu Barisu (21 m.) vaikštinėjančią po regioninį parką, partrenkė traukinys. Reyhan ir Michaelas vaikščiojo ant tilto esančiais traukinio bėgiais. Išgirdus atvažiuojantį traukinį, Michaelas sugebėjo pasitraukti į šoną, o Reyhan to padaryti nespėjo.
„Reyhan mėgino pralenkti traukinį, tačiau buvo partrenkta ir iškart mirė. Tai buvo nelaimingas atsitikimas, ir dėl to niekas nėra kaltas. Barisas nubėgo prie jos, tačiau padėti jau nebebuvo kaip. Ji atrodė lyg mieganti – tokia rami ir nė kiek nesužalota“, – teigė jos mama Emel.
Prisimindama savo dukrą, kuri kartą dainavo vaikų chore, koncertavusiame pačiam prezidentui Barackui Obamai, moteris pridūrė, jog Reyhan buvo išskirtinė mergaitė, o jos staigi mirtis – likimas, nes gyvenime ji buvo atlikusi begalę gerų darbų. Nepaisant to, kad jai buvo tik 13 metų, ji jau kalbėjo apie savo mirtį ir laidotuves.
„Tikiu, kad toks buvo jos likimas. Nepaisant jos jauno amžiaus, Reyhan buvo išmintinga mergaitė. Mes dalindavomės lova, vakarais ji man duodavo puikių patarimų, kaip išsirinkti tinkamą vyrą. Ji puikiai mokėsi ir buvo palaikymo komandos šokėja. Reyhan žaidė tinklinį, žolės riedulį, lakrosą ir futbolą, grojo smuiku mokyklos orkestre“, – sakė Emel.
Nori susitikti
Vaikščiodama paplūdimiu moteris galvojo apie savo dukrą. Staiga ji pamatė vandenyje plūduriuojantį ryškios žalios spalvos butelį. Ištraukusi jį ir atkimšusi, Emel išvydo Angelos rašytą laiškelį.
„Šis laiškas į vandenį įmestas 2017-ųjų metų liepos 25 dieną. Mano vardas Angela Oliver. Aš gyvenu Glazge, Škotijoje. Siunčiu savo dvejų metų anūko, 2016-ųjų gruodžio 3 dieną mirusio nuo meningito, sielą ir džiaugsmą. Jo vardas – Lucas Smithas. Jis gimė 2014-ųjų liepos 13 dieną. Jis buvo tikras saulės spindulėlis ir mes kasdien jo ilgimės. Aš ir mano dukra Sasha siunčiame šį laišką su meile ir viltimi. Jei radote jį, prašome susisiekti“, – buvo parašyta ant popieriaus lapo.
Emel iškart pajuto, jog jos dukra Reyhan ir Lucas pomirtiniame gyvenime laiką leidžia kartu.
„Ši akimirka buvo tokia jautri. Iškart supratau, jog jie kartu“, – teigė ji.
Naudodamasi socialiniu tinklu „Facebook“, moteris surado Sashą ir Angelą. Nuo tada jos tapo geromis draugėmis, besidalinančiomis istorijomis apie savo vaikus.
Kol kas jos dar nebuvo nė karto susitikusios, tačiau tiki, jog kai abi turės pakankamai pinigų kelionės bilietams, tai būtinai padarys.
„Jei kada nors keliausiu į Jungtinę Karalystę, būtinai užsuksiu į Glazgą ir susitiksiu su šiomis nuostabiomis moterimis, netekusiomis Lucaso. Juk jis, po visko, kas nutiko, šiuo metu draugauja su mano dukra“, – sakė Emel.
Parengė Edita Maračinskaitė
