„Visi manė, kad mūsų santuoka ideali. Iš dalies taip ir buvo: turėjau gerą vyrą, tikrą šeimos žmogų, su kuriuo užauginome du puikius vaikus. Bet vieną vakarą šnekučiuojantis restorane supratau, kiek esame nutolę“, – portalui „Daily Mail“ pasakojo moteris.
Ji prisiminė akies krašteliu stebėjusi porą prie gretimo staliuko. Jos bendraamžė moteris kažką širdingai kalbėjo savo vyrui, o šis dėmesingai klausėsi. Staiga ji puolė į ašaras. Jos partneris neištarė nė žodžio, tiesiog perkėlė savo kėdę greta josios ir laikė mylimąją apkabinęs, kol ši išsiverks.
„Tą akimirką suvokiau, ko visada troškau ir niekad negaudavau: to gilaus intymumo, natūralaus kaip kvėpavimas. Intymumo, kuriam nė nereikia žodžių. Man buvo jau gerokai virš 40–ies, turėjau vilčių ir svajonių. Norėjau su vyru, su kuriuo jomis dalinuosi, jausti ir tikrą emocinį ryšį. O jaučiausi vieniša ir nepatenkinta“, – pripažino Avivah.
Tai buvo jos 22 metus trukusios santuokos pabaigos pradžia.
Trys didžiosios meilės
Po tos dienos prabėgo dešimtmetis. Avivah dabar yra 56 metų amžiaus, ištekėjusi už Timo, kurį vadina savo vėlyvąja meile.
„Jis – mano sielos draugas, su kuriuo tikiuosi pasenti, – dalijosi moteris. – Daugelis kitų moterų taip pat patyrė šį vėlyvos meilės žydėjimą. Gyvenimas ilgas, per jį mes augame ir keičiamės, tad mūsų santykiai turi taip pat augti ir keistis, antraip žus. Kai kurioms poroms pavyksta drauge išgyventi tą kaitą, tačiau tai reikalauja abipusių pastangų ir valios.
O daugeliui porų tas nepavyksta. Kaip kad nepavyko mano pirmajam vyrui ir man. Todėl tikiu, kad skirtingi partneriai skirtingiems gyvenimo etapams ateityje taps dažna praktika“, – atviravo Avivah.
Pasak antropologės Margaret Mead, kiekvieno gyvenime yra trys didžiosios meilės. Pirmoji, su kuria atrandi aistrą ir seksą. Antroji, kuomet gyvenimas nusistovi, augini vaikus. Ir trečioji – žmogus, kuris tampa tavo partneriu ir sielos draugu brandžiam gyvenimui.
Kai kam labai pasiseka ir visas tris meiles jie randa viename asmenyje. Vis dėlto tai reta didis džiaugsmas su vienu žmogumi patirti bent dvi iš jų.
„Visuomet maniau, kad tai tik gera teorija. Iki kol supratau, jog Margaret aprašė mano gyvenimą dar prieš man spėjant jį nugyventi!
Pradėjau suprasti, jog buvimas brandžia dar nereiškia susitaikymo su tuo, kad esi nelaiminga ar pasidavimo meilės paieškose. Gyvenimo trukmė dabar kur kas ilgesnė nei seniau, be to, moterys tapo finansiškai laisvesnės. Todėl jei tik nori, gali pasirinkti išeiti... Dauguma moterų taip ir padaro“, – sakė moteris.
Ji įsitikinusi, kad kai kurie žmonės tą, kuri palieka šeimą, regės kaip nusikaltėlę – nepaisant to, kokios buvo aplinkybės. Avivah neneigė vaikų auginimo ir šeimos vertybių svarbos, tačiau svarstė, galbūt užaugus vaikams derėtų iš naujo įvertinti ir pertvarkyti savo santykius?
Kas 20 metų – santykių peržvalga?
Pasak naujai meilę atradusios moters, juk darbe nesitikime karjeros garanto visam gyvenimui, o priimame galimus pokyčius.
„Galbūt laikas priimti ir pokyčių namuose galimybę, – sakė ji. – Neturėtume viltis, kad mūsų santykiai visuomet išliks tokie patys ar kad partneris bus su mumis patiems dėl to nesistengiant. Jei santykių įsipareigojimus tektų atnaujinti kas 10 ar 20 metų, tai paskatintų partnerius nuolat stengtis ir santuokos būtų pilnavertiškesnės.
Visi supranta, jog pirmoji meilė nebūtinai bus tinkama ir kurti šeimai, susilaukti vaikų. Tai kodėl nepriimame fakto, kad mūsų vaikų tėvas nebūtinai bus tas sielos draugas, su kuriuo norėsime praleisti likusius 30 metų po to, kai vaikai bus užauginti? Kodėl perėjimas nuo antrosios į trečiąją meilę turi būti toks dramatiškas?“ – klausė Avivah.
Moters teigimu, tai buvo sunkiausias ir labiausiai bauginantis dalykas, kokį kada teko padaryti. Buvęs vyras nesuprato jos sprendimo ir skyrybos visiems buvo skausmingos.
„Jis tiesiog vylėsi, kad visada gyvensime kaip gyvenę, nors tūkstantį kartų esu sakiusi, jog jaučiuosi nelaiminga, – prisiminė moteris. – Skirdamasi praradau ir kai kuriuos draugus. Tuos, kurie negalėjo patikėti, kad iš šalies idealūs atrodę santykiai tokie nebuvo.
Tiesa ta, kad ilgalaikės santuokos suteikiamas saugumas tinka ne visiems. Kai kuriuos jis atpalaiduoja ir padeda atsiskleisti, tačiau kitiems tampa pasiteisinimu vengiant pokyčių. Turime iš naujo atrasti santykių taisykles ir normas. Kai kuriems „kol mirtis mus išskirs“ tinka, kitiems ne. Man tai buvo paprasčiausias klausimas: augti kartu ar eiti atskirai.
Jei santykiai nesuteikia to, ko tau reikia, kodėl reikėtų su tuo susitaikyti?“ – svarstė moteris.
Troško gilesnių santykių
Jos gyvenime buvo trys vyrai, kurie visi idealiai tiko būtent tiems gyvenimo etapams. Pirmąją meilę, prancūzą, moteris sutiko studijuodama Paryžiuje. Aukštas tamsiaplaukis gražuolis buvo žavingo būdo, geros širdies kūrybingas. Taip pat aistringas, geras šokėjas ir švelnus meilužis. Jis turėjo viską, ko, anot moters, gali norėti iš pirmosios meilės.
„Buvau beprotiškai jį įsimylėjusi. Bet po dvejų metų draugystės man buvo pasiūlytas darbas Briuselyje, o mylimasis nenorėjo vykti drauge. Būdamas 7 metais vyresnis už mane jis jau norėjo ramiai įsikurti, susilaukti vaikų. O man tebuvo 24 metai. Taigi, mūsų santykių pabaiga atėjo natūraliai.
Antroji meilė – pirmasis vyras, mano vaikų tėvas. Kartu laimingai ir ramiai nugyvenome 22 metus. Sutikau jį Briuselyje, abu ten dirbome. Gan greitai drauge persikraustėme į Paryžių. Jis buvo geras vyras, turėjome daug bendro. Sutapo interesai bei šeimos vertybės.
Kai su juo susipažinau, jau pati norėjau „susitupėti“. Nujaučiau, kad jis būtų geras vyras ir tėvas. Ir buvau teisi. Mūsų santuoka buvo sėkminga ir kartu užauginome du nuostabius vaikus.
Tačiau metams bėgant ėmėme tolti. Jaučiau baimę virsti tokia pora, kaip jo tarpusavyje veik nebendraujantys tėvai. Ir nors neatrodė, kad vyras tokiai galimybei prieštarautų, aš pati norėjau gilesnių santykių“, – teigė Avivah.
Po atostogų, per kurias ji prie gretimo staliuko pamatė norimą poros bendravimą, praėjo dar keleri metai. Moteris jautėsi nelaiminga, tačiau kažką keisti jai reikėjo laiko.
„Ir tada atėjo antroji suvokimo akimirka. Priešpiečiaujant mėginau su vyru pasikalbėti apie kažką gilesnio nei visad. Pastebėjau, kad nors sakiau man tikrai svarbius dalykus, jis vargiai manęs klausėsi. Tada, mano didelei nuostabai, tiesiog pakilo nuo stalo ir nuėjo. Supratau, kad šitaip nebegali tęstis.
Po kelių dienų draugas mane pakvietė į savo 30–ąsias vedybų metines.
„Oho! Sveikinu! Kaip tau pavyko išlaikyti tokią ilgą santuoką?“ – paklausiau.
„Pritrūkau drąsos“, – atsakė jis ciniškai.
Supratau, kad nenoriu panešėti į savo draugą ir nelaimingai nugyventi dar 10–ies metų tik todėl, kad pernelyg bijau išeiti.
Žinojau, kad turiu pranešti apie savo sprendimą, tačiau tai nebuvo taip paprasta. Kaip viską pasakyti vyrui ir dviem vaikams, iš kurių vienas dar mokėsi mokykloje? Ir kur man eiti?
Jaučiau, kad kaip motina turėčiau rodyti vaikams gerą pavyzdį“, – pasakojo moteris.
Atviras laiškas draugui
Avivah norėjo išmokyti savo vaikus, jog meilei mirus jie gali elgtis atsakingai, išeiti ir vėl rasti meilę. Taip pat kad vaikams užaugus tėvai turėtų iš naujo peržvelgti savo santykius ir apsispręsti, ar nori juos puoselėti, ar nutraukti.
„Tai nėra savanaudiškumas. Tai suvokimas, kaip geriausiai gali išreikšti save ir savo meilę“, – įsitikinusi moteris.
O kaip dėl užnugaryje paliktų vyrų? Ji teigia draugiškai bendraujanti su savo pirmuoju vyru ir viena iš priežasčių skyryboms buvo ta, jog manė nesuteikianti jam pakankamai laimės.
„Nuoširdžiai tikiuosi, kad jis ras moterį, kuri galės mylėti labiau nei mylėjau aš. Taip pat tikiuosi, kad visą gyvenimą išliksime puikiais draugais ir tėvais, – sakė Avivah. – Galutinį sprendimą nutraukti savo 22 metus trukusią santuoką priėmiau 2011 metų sausį, būdama 50–ies. Pirmas žmogus, kuriam apie tai pasakiau, buvo mano draugas Timas. Pažinojau jį 25 metus.
Naujųjų metų savaitgalį jis ir keli kiti draugai kaip tik viešėjo mūsų namuose. Timas rodė mums savo sukurtų skulptūrų nuotraukas. Jis buvo nevedęs – kelis kartus nesėkmingai mėginau jam ką pripiršti. Girdint, kaip jis kalba apie savo gyvenimą, manyje kažkas tarsi įsijungė.
Niekad negalvojau apie jį kaip apie ką daugiau nei draugą, tačiau staiga suvokiau, kad Timas turi visas savybes, kurių noriu bendraudama su vyru. Nežinojau, ar jo jausmai mano atžvilgiu panašūs, bet turėjau rizikuoti“, – prisiminė moteris.
Taigi, vėliau sausį ji parašė Timui elektroninį laišką. Laiške pranešė paliekanti vyrą ir prisipažino savo jausmus Timui.
„Klausyk, – rašė ji, – verkiu rašydama kiekvieną eilutę, tačiau vis tiek pabaigsiu. Atiduodu save tavo gailestingumui. Viskas, ko noriu, tai „taip“ arba „ne“. Neturiu nė mažiausio supratimo, kur šitai nuves, bet jei norėtum su manimi pavakarieniauti, kitą mėnesį būsiu Londone.“
Naująjį partnerį dievina
Avivah prisiminė maniusi, jog po laiško Timas niekuomet su ja nebebendraus. Visgi praėjus vos kelioms valandoms jis atsakė. Nors ir lengvai šokiruotas laiško turinio, vyras patikino, kad žodžiai palietė jo širdį ir pažadėjo kiek pagalvojęs susisiekti vėl.
Po to Avivah išsikėlė į atskirą miegamąjį ir pradėjo skyrybų su vyru procesą.
„Mes su Timu pradėjome susirašinėti elektroniniais laiškais ir stengėmės geriau pažinti vienas kitą. Susitikome pavakarieniauti ir tą kartą, kai buvau Londone. O praėjus keliems mėnesiams po to, kai išsikrausčiau iš bendrų su buvusiu vyru namų, pradėjome rimtai susitikinėti.
Neilgai trukus persikėliau į Londoną, apsigyvenome drauge. Prabėgo jau 7 metai ir mudu negalėtume būti laimingesni.
Gal ir neturėjau santykių su daugeliu vyrų, bet buvau apdovanota santykiais su puikiais vyrais tinkamu laiku. Supratau, kad vaikai laimingiausi tada, kai laimingi abu jų tėvai – šitai ir vaikams buvo būtina pamoka.
O Timas ir aš sutariame nuostabiai. Dievinu visas jo savybes, net ir silpnybes. Su juo pagaliau jaučiuosi savimi ir galiu nieko nebijodama būti atvira bei nuoširdi.
