Būtent dėl pastarosios priežasties moters duktė Angela (30 m.) nominavo ją „Nuostabiausios metų mamos apdovanojimui“.
Angela papasakojo, kodėl jos mama yra verta laimėti šį apdovanojimą.
„Mano mama yra geriausia mano draugė. Ji pati viena užaugino mane ir mano brolį. Gyvenome 2 kambarių bute, mama neturėjo savo miegamojo. Net 20 metų ji nakvojo svetainėje. Kiekvieną naktį išskleisdavo sofą, ant jos pernakvodavo, o ryte vėl viską sutvarkydavo.
Mama niekuomet nesiskundė, – pasakojo Angela. – Mano močiutė, kuriai 88-eri metai, prieš 20 metų susirgo demencija. Iš pradžių ja rūpinosi mano dėdė, tačiau prieš 3 metus, kai mano brolis išvyko mokytis į universitetą, mama močiutę apgyvendino pas save.
Ji metė savo darbą vietinėje parduotuvėje, dėl to labai išgyveno, ir tapo močiutės, kuri negali nei vaikščioti, nei pati pavalgyti, prižiūrėtoja. Dėl jos ji atsisakė savojo gyvenimo.“
Angela pridūrė, jog jai sunku matyti taip dėl močiutės besistengiančią mamą. Moteris net pertvarkė namus. Miegamajame stovi speciali ligoninės lova, pagal močiutės poreikius buvo pertvarkyta ir vonia su tualetu.
Maždaug 8 val. ryto pas Moirą ateina žmonės, kurie padeda iš lovos pakelti močiutę, kadangi pati ji to nebesugeba, be to, taip darydama ji susižalojo savo nugarą, tačiau po 20 minučių jie išeina, ir moteris vėl lieka viena.
„Tada mano mama ją valgydina, prausia. Kartais veža ją į vietinius susibūrimus, kuriuose močiutė gali bendrauti, ir ji pati stengiasi su ja užsiimti. Vakare mama ruošia vakarienę ir padeda močiutei susiruošti nakties miegui.
20 val. vakaro pas ją vėl ateina žmonės, kurie padeda močiutę įkelti į lovą. Jie užsibūna neilgai.
Kai močiutė užmiega, mama negali niekur išeiti, nes niekada nežino, kas gali atsitikti. Atrodo, lyg ji prižiūrėtų kūdikį. Visą dieną ir naktį ji būna namuose, jos dienotvarkė visuomet ta pati“, – sakė Angela.
Be poilsio – ir Motinos dieną
Moteris teigė liūdinti dėl savo mamos, paskyrusios savo gyvenimą kitiems. Moira neturi laisvadienių, laiką ji leidžia savo bute. Anksčiau ji eidavo į darbą, bendraudavo su žmonėmis.
„Retkarčiais močiutę prižiūrėti padeda dėdė, tačiau visa atsakomybė krenta ant mamos pečių. Tiesa, ji niekada nesiskundžia ir mano, jog, rūpindamasi savo šeimos nariu, elgiasi teisingai, – tęsė dukra. – Šiek tiek liūdna pagalvojus, jog mama išaugino tokius puikius vaikus. Aš ir brolis mokėmės universitete, aš dirbu buhaltere. Dabar ji turėtų mėgautis gyvenimu, ilsėtis, tačiau neturi kada.“
Motinos dienos (Anglijoje ji minima ketvirtą Gavėnios sekmadienį) proga tiek Angela, tiek jos brolis žadėjo aplankyti mamą. Moteris teigė norinti mamą nusivesti kur nors pavakarieniauti, tačiau ji negali palikti namų, kadangi turi rūpintis močiute. Vietoje to ji yra pasiryžusi paruošti vakarienę savo vaikams. Moira maisto gaminti neleidžia ir savo atžaloms.
„Tikiuosi, jog kada nors ateis diena, kuomet mama galės pradėti rūpintis savimi. Visą savo gyvenimą ji paskyrė kitiems“, – sakė Angela.
Atsakydama į dukters laišką, Moira rašė: „Tai nuostabu. Labai ačiū. Mano dukra tikras stebuklas. Neturiu žodžių. Ši žinia praskaidrino mano dieną.“
Parengė Edita Maračinskaitė
