Vairuotojos sužalotos vilnietės Rūtos Lužytės mama Tatjana Lužienė papasakojo, kokį pragarą joms teko išgyventi. Pragarą, kurio metu avarijos kaltininkė vos sykį formaliai atsiprašė.
Dabar Rūtai 23 metai. Nelaimė nutiko 2013-ųjų gruodžio 20 dieną, tačiau merginai ir šiandien reikalinga nuolatinė medikų priežiūra.
Merginos artimieji feisbuke pasidalijo prašymu padėti apmokėti jos slaugos išlaidas. Nenuostabu – mėnuo ligoninėje kainuoja net apie 1000 eurų.
Ieškojo kalėdinių dovanų
Nelaimės dieną Rūta buvo dvyliktokė, gimnazistė. Tuo metu – vos 18-os metų. Paskutinę dieną prieš žiemos atostogas jau džiaugėsi šventinėmis nuotaikomis. Po pamokų su draugais išėjo pasivaikštinėti, apžiūrėti kalėdinių dovanėlių.
„Ji kaip tik ilgai sirgo prieš tai, tad vakare susiskambinom, sakau: „Dar šalta, po ligos esi, prašau namo.“ Atsakė, kad jau eina į autobusą. Tuo metu ėjo nuo Baltojo tilto, stotelės link. Kartu ėjo klasės draugai – vaikinai truputį atsilikdami, draugė truputį priekyje... Buvo perėjoje ir dar žmonių. Bet atsitiko taip, kad tai moteriškei po ratais pakliuvo Rūta“, – sakė merginos mama.
Kaip pasakojo Tatjana, mašinos, važiavusios iš kairės pusės, sustojo praleisti visų pėščiųjų. Jie ėjo per perėją ir tą akimirką iš priešingos pusės atlėkė neblaivios moters vairuotas automobilis. Jis rėžėsi tiesiai į Rūtą. Jos mamos teigimu, po įvykio vairuotojai buvo nustatytas 2,7 promilių girtumas.
„Man paskambino vienas iš Rūtos draugų ir pasakė, kas atsitiko. Atsakiau jam: „Nejuokingas juokas.“ Iš pradžių net nepatikėjau, juk ką tik su ja dar kalbėjausi telefonu“, – dalijosi Tatjana.
Košmaras ligoninėje
Rūtos draugai iškvietė policiją, greitąją. Gąsdinančio skambučio sulaukusi Tatjana tučtuojau išvažiavo į nelaimės vietą. Bevažiuojant jai vėl paskambino ir pasakė, kad dukrą jau išvežė greitoji.
„Su mano mama atlėkėme į Lazdynų ligoninę. Viskas truko žiauriai ilgai. Tas laukimas buvo kažkas kraupaus... Laukiam, po kiek laiko išneša ir paduoda man Rūtos batus. Tai įsivaizduokit, ką mamai galvot. Vėl laukimas. Dar po pusvalandžio išneša maišą su jos drabužiais. Paskui pasakė, kad dukra išvežta į reanimaciją.
Man aiškino jos būklę medicininiais terminais, nieko nesupratau ir paprašiau paaiškinti žmonių kalba. Tai viena moteris ūkiškai ir paaiškino: „Įsivaizduokit, kad paimat pastovėjusio kefyro butelį ir jį suplakat. Va, kas liko iš jūsų dukters smegenų.“
Mums pasakė, kad važiuotume namo ir ruoštumėmės. Kam? Davė suprasti, kam – atrodė, jog Rūta neišgyvens“, – prisiminė mama.
Tačiau Rūta laikėsi diena po dienos. Po kurio laiko net buvo iškelta iš reanimacijos, bet vėliau vėl į ją grąžinta – iš eilės patyrė dvi klinikines mirtis.
Po trijų mėnesių, praleistų Lazdynų ligoninėje, šeima buvo informuota, jog vertėtų ieškoti kitos vietos – įstaigos, skirtos jau ne gydymui, o slaugymui, reabilitacijai. Taip Rūta atsidūrė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (VRM) Medicinos centro Slaugos skyriuje.
Dienotvarkė visai šeimai
Rūtos slaugymui susitelkė visa šeima. Tatjana džiaugėsi, jog nors su dukters tėvu yra seniai išsiskyrę, jis, sužinojęs apie nelaimę, nuo pirmos dienos šimtu procentų atsidėjo rūpinimuisi dukra.
Moteris sakė, jog už tai, kiek pastangų įdėjo į Rūtos sveikimą, tėvas tikrai nusipelno medalio.
„Kas dieną slaugome dukrą pamainomis. Mano mama ateina nuo 6 ryto. Atneša naminius pusryčius, trina maistą, maitina. Ateina masažistė, dirba su Rūta. Pietūs duodami per zondus, viskas jai sušvirkščiama. Kas pusantros valandos reikia vartyti dėl pragulų...
Apie 16 val. pas Rūtą ateina jos tėtis, aš atvažiuoju apie 17 val. 30 min. Dedam jai ant rankų specialius batus, rodom filmus per kompiuterį, o po 20 val. jau ruošiu ją nakčiai. Namo grįžtu tik prieš 22 val.”, – dienotvarke dalijosi merginos mama.
Nors Rūta patyrė net dvi klinikines mirtis, šiandien ji ne tik reaguoja į aplinką, bet ir šypsosi.
„Nuo pradžių Rūtele rūpinasi med. m. dr. Jokūbas Fišas, garsus neurologas. Lanko mus individualiai, esame jam be galo dėkingi.
Progresas puikus. Aišku, norėtųsi žymiai daugiau. Norėtųsi visko ir iš karto. Bet skirtumas nuo pirmųjų dienų didžiulis. Kai kas nors ateina, ji šypsosi, garsais bando dalyvauti pokalbyje, fiksuoja akimis aplinką, reaguoja. Kartais verkia, yra rankomis mane apkabinusi“, – pagerėjimu džiaugėsi mama.
Iš kaltininkės – nė cento
Mergina ligoninėje guli jau ketverius metus. Kasmet 120 dienų kompensuoja Valstybinė ligonių kasa, o likusias dienas šeima turi apmokėti savo lėšomis. Tai, turint omenyje kainą, iš tiesų sudėtinga.
„Kaina priklauso nuo dienų skaičiaus, bet, pavyzdžiui, jeigu mėnuo turi 31 dieną, jis kainuoja apie 1100 eurų“, – skaičiavo Tatjana.
Nors sąskaitos už buvimą slaugos ligoninėje, vaistus ir individualiai samdomus specialistus – didžiulės, avariją sukėlusi moteris jų apmokėti nepadeda.
„Ta moteris formaliai atsiprašė per antrą ar trečią teismo posėdį. Perskaitė atsiprašymą iš lapo. Dėl visų išlaidų mums nėra padėjusi nė cento.
Vykstant teismams ji dar pagimdė vaikelį. Manau, tam, jog išvengtų bausmės. Gal šiuo metu ji dar kali kalėjime, o gal jau ir išėjo anksčiau – negaliu pasakyti“, – svarstė moteris.
Pagalba tikrai reikalinga
VRM Medicinos centro direktoriaus pavaduotojas stacionarui Vytautas Dringelis patikino, jog Rūtos šeimai labai reikalinga pagalba.
„R.Lužytė nukentėjo eismo įvykio metu. Dėl sunkaus smegenų sužalojimo, smegenų komos, vegetacinės būklės ir kairiojo blauzdikaulio lūžio gydyta VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Reanimacijos bei Neurochirurgijos skyriuose. Patyrė dvi klinikines mirtis, buvo atgaivinta, kvėpavimui užtikrinti atlikta tracheostomija, o maitinimui užtikrinti – gastrostoma.
Slaugai ir palaikomajam gydymui nuo 2014-ųjų kovo 26 d. perkelta į VRM Medicinos centro Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių.
Per ketverius metus pacientės būklė nežymiai pagerėjo ir stabilizavosi į nuolatinę vegetacinę būklę, 8 balų komą su spastine tetraplegija, ryškesne kojose, smegenų vandene. Šiuo metu kvėpuoja be tracheostomos, yra maitinama per gastrostomą.
Pacientė nekalba, bet stebi aplinką, sukioja galvą, yra tam tikros emocijos.
Rankose vyrauja lenkiamųjų raumenų, o kojose – šlaunies pritraukėjų raumenų tonusas, pėdų raumenų spastika su deformacija ir besiformuojančiomis kontraktūromis. Slaugoma, gydoma medikamentais, pasyvia mankšta, masažais, statine apkrova.
Šeimos nariai – mama, močiutė ir tėtis aktyviai dalyvauja R. Lužytės slaugos ir reabilitacijos priemonių taikymo procesuose. Šeimai iš tiesų reikia pagalbos“, – sakė V.Dringelis ir patikslino, jog Sveikatos apsaugos ministro nustatyta bazinė vegetacinių ligonių palaikomojo ilgalaikio gydymo vieno lovadienio kaina yra 35,53 euro.
Kasmet Rūtos artimieji dalijasi prašymu paremti merginos gydymą ir padėti jai gauti visokeriopą pagalbą. Norintys skirti paramą Rūtos slaugai, čia rasite informaciją, kaip tą padaryti.
