Kaunietis Mad Money vaizdo įrašų peržiūros platformoje youtube.com turi daugiausia sekėjų iš visų Lietuvos atlikėjų – daugiau nei 83 tūkstančius.
Šio mėnesio pradžioje jis apšildė Lietuvoje koncertavusią amerikiečių repo žvaigždę, dviejų „Grammy“ nominantą „The Game“, yra pasirodęs ne viename šalies festivalyje.
Gediminas tapo žinomas, kai 2011 metais kartu su Innomine įrašė dainą ir sukūrė klipą „Tau tai patinka“. O neseniai išvaizdus vaikinas tapo vyriškų drabužių ženklo MORTĀSH veidu.
„Lietuvoje sužvaigždėjimas negresia“, – šyptelėjo Gediminas, kai paklausiau, ar tik neserga žvaigždžių liga, nes visko buvau apie jį girdėjusi.
Tad susėdome pasikalbėti, koks jis yra iš tikrųjų.
– Kas jūsų gerbėjai?
– Dauguma – jaunimas, bet pasitaiko ir vyresnių klausytojų. Pavyzdžiui, mano močiutė klauso. Prašo, kad įrašyčiau ir atneščiau naujų dainų.
Klausosi, klipus pažiūri ir džiaugiasi anūku. Diedukas gal mažiau supranta. Palaiko ir mama, bet nėra, kad labai džiaugtųsi.
– Norėtų, kad būtumėte pasirinkęs rimtesnę profesiją?
– Ko gero, bet įdomiausia, kad būtent ji pati prie to ir prisidėjo. Ji – didelė melomanė, tad muzika mane lydėjo nuo vaikystės.
Netrukus atradau lietuvišką repą. Kurį laiką klausydavausi tik jo.
Paauglystės laikotarpiu temos buvo artimos, sėdėdavau bendraminčių forumuose, siųsdavausi dainas.
Vėliau išaugau iš lietuviško repo ir įjunkau į užsienietišką. Šis laikotarpis tęsiasi iki šiol.
– Amerikiečių reperių aplinka – moterys, auksas, vakarėliai, ginklai. O koks Lietuvos reperio gyvenimas?
– Jei paklausčiau dešimties skirtingų žmonių, kas yra reperis, sulaukčiau skirtingų atsakymų. Vienam ši muzika yra gyvenimo dalis, o tik paskui rūpi gerbėjai ir uždarbis. Kitas repetuoja, įrašinėja, koncertuoja, kad surinktų dideles sales žmonių.
Man repas yra gyvenimo būdas. Kiekviena dieną mąstau, rašau, darau, domiuosi. Tik aš propaguoju amerikietišką repo stilių, išreikšdamas jį lietuvių kalba. Ne visiems tai priimtina, nes daugelio suvokimas apie repą atėjęs iš Rusijos.
Nuolat sulaukiu žinučių su siūlymais kurti angliškas dainas. Bet aš kuriu Lietuvoje. Repuodamas lietuviškai esu vienas iš penkių, dešimties.
O kurdamas anglų kalba visam pasauliui aš būčiau vienas iš milijono. Ten pilna tokių, tatuiruotais veidais, su dredais.
– O ką jūs darote – dainuojate ar repuojate?
– Šiais laikais riba tarp dainavimo ir repavimo beveik išnykusi. Reperiai dainuoja alternatyvųjį roką.
Bet šiaip aš repuoju, nes nemoku dainuoti. (Juokiasi.) Esu savamokslis, bet klausą turiu. Pasitaiko, kad ir priedainį padainuoju. Galėčiau net daugiau.
Kiekvienoje dainoje yra skirtinga emocija, kartais net skirtingų muzikos stilių derinys.
Mane būtent dėl to ir patraukė repas, kad čia jaučiuosi laisvas sakyti tai, ką noriu ir kaip noriu. Pastebėjau, kad dauguma Lietuvos reperių save įspraudžia į rėmus. Bet aš esu kitoks.
– Dainose nevengiate keiksmažodžių, repuojate apie narkotikų vartojimą. Ar visa tai vyksta ir jūsų aplinkoje?
– Mano dainose atsispindi viskas, kas vyksta ne tik mano, bet ir aplinkinių gyvenime, visuomenėje ir visame pasaulyje.
Kai žmonės manęs klausia, kas įkvepia, net negaliu atsakyti konkrečiai. Žinoma, pirmiausia mėgstami užsienio atlikėjai.
Dainų idėjų kyla visur – rytą atsikėlus, vairuojant, atsibudus naktį.
Mintis iškart stengiuosi užsirašyti telefone, nes kartais geros idėjos dingsta ir niekaip nepavyksta jų atgaminti.
Repas atsiranda iš judėjimo, bendravimo, domėjimosi.
Šiaip esu tingus žmogus, sėslus, mėgstu būti namuose, bet suprantu, kad negaliu būti užsidaręs, reikia eiti, daryti, duoti žmonėms ką nors, lygiai taip pat iš jų ir ką nors paimti.
Klausausi ne vien repo, daug ko randu ir kitokių stilių muzikoje. Jei kitam reperiui parodyčiau, ko klausausi, gal sakytų – kokį tu čia šūdą pasileidęs?
– Repo muzikoje dažnai atspindima tamsioji pasaulio pusė. O jūsų muzikoje yra ir daug šviesių spalvų.
– Tai tik nuostata, esą repą kurti žmogus pradeda ne iš gero gyvenimo, ypač Lietuvoje. (Šypsosi.) Gal dėl to daug kam repas siejasi su šiurkštumu. Esą 17-metis sėdi namuose, valgo mamos keptus kotletus, įsivaizduoja, kad jau gyvenime matęs daug šalto, ir repuoja, kaip viskas blogai, kokie visi parsidavę.
Bet pastaruoju metu viskas pasikeitę. Repas išlindo iš pogrindžio, nebėra tų vakarėlių, į kuriuos rinkdavosi neblaivus jaunimas, piktindavosi viskuo. Aš jau išaugau iš to.
Dabar pats suprantu, kad repas yra daug platesnė sąvoka. Man liūdna, kad kai kurie mūsų atlikėjai kariauja, stumdosi, varo vieni ant kitų. O galėtume kartu ką nors padaryti, juk mūsų šalis tokia maža.
Žinoma, repo muzikoje yra koduojamos žinutės, ji turi mokyti. Tokių dainų ir mes kuriame – apie rimtus dalykus.
Tačiau negalėčiau savęs uždaryti tik į liūdesio rėmus. Mes būname ir linksmi, kuriame ir nuotaikingas dainas. Čia kaip su nuotaika – vieną dieną ji bloga, o kitą dieną puiki.
– Ar įmanoma pragyventi iš repo Lietuvoje? Ar turite papildomą darbą? O gal ir atsarginę profesiją?
– Papildomo darbo neturiu, o pragyventi pavyksta.
Būna, kiti žmonės ieško savęs visą gyvenimą, išbando daugybę dalykų, o aš savo kelią jau esu atradęs. Visada tai darysiu.
Esu baigęs multimedijos mokslus, pats vaizdo klipus montuoju. Kartais prisiimu ir papildomų darbų.
Be to, pastaruoju metu gaunu užsakymų kaip fotomodelis.
– Gal dėl to, kad jūsų kūną puošia daug tatuiruočių?
– Dar nedaug, bus daugiau. Dabar visiškai tatuiruotos abi rankos, krūtinė, kaklas, o naujausia tatuiruotė atsirado ant veido.
Norėčiau pasidaryti daugiau, bet kad skauda.
Pastaruoju metu prieš eidamas į tatuiruočių saloną jau turiu pasiruošti psichologiškai. Gal tų vietų, kuriose neskauda, jau neliko, o gal, palyginti su kitais, esu jautresnis skausmui. Man net ašaros ištrykšta.
– Ar jūsų tatuiruotės turi prasmę?
– Ne visos. Pavyzdžiui, ant rankos išsitatuiravau užrašą „Cry baby“ jau mirusiam reperiui Lil Peep atminti.
Man tai svarbu. Šalia yra maža tatuiruotė, atsiradusi draugaujant su mergina.
Kai išsiskyrėme, bandžiau nutrinti, bet nenusitrina. (Juokiasi.) M raidė ant kaklo reiškia Mad Money, bet gali sietis ir su mama, ir su tėčiu Mindaugu.
Netrukus vėl ryšiuosi tatuiruotis. Noriu visą kaklą nusispalvinti. Kirpsiuosi plaukus. Ilgai auginau, išbandžiau dredus, bet užtenka.
– Regis, daug dėmesio skiriate išvaizdai.
– Nusiprausiu veidą, dantis išsivalau. Anksčiau galvą trinkdavau, dabar – nelabai. (Juokiasi.) Jei rimtai, man išvaizda svarbu, patinka eksperimentuoti su stiliais, domiuosi mada.
Spintoje turiu netgi klasikinį švarką, kurį nusipirkau filmuodamasis vienoje reklamoje. Bet kai reikia apsirengti, visada drabužių mažai, niekas netinka.
– Užtat merginų dėmesiu, ko gero, nesiskundžiate.
– Šiuo metu turiu širdies draugę, tad į kitų merginų dėmesį nelabai reaguoju. Daugiausia žinučių sulaukiu iš labai jaunų.
Jei jos būna susijusios su muzika, atrašau. Kai kurios dar širdelių pripiešia. Malonu, kad patinku kaip atlikėjas.
Tiesa, yra tekę netgi gintis nuo jaunų merginų, kai per koncertą jos nuplėšė akinius, stvarstė už kojų, marškinėlių.
– Kokios moterys ir merginos jums patinka?
– Mano visa yra juoda. Bet šiaip neskirstau merginų į blondines ar brunetes.
Juk būni ne su išvaizda, o su žmogumi. Gali ir su gražuole po savaitės nesusišnekėti.
– Esate sakęs, kad išsiskyrus su mergina lieka daugiau laiko darbui. Ar meilė trukdo jums kurti?
– Meilė netrukdo. Tik tuo metu visą laiką nuo ryto iki vakaro leisdavome kartu – ir aš, ir ji nedirbome, kartu gyvenome, su tais pačiais draugais bendravome.
Man kūryba – asmeniškas dalykas. Negaliu atsipalaiduoti, kai namuose kas nors yra.
Šįkart su širdies drauge negyvename kartu, gal matomės rečiau, tad ir kūrybai yra erdvės ir santykiai klostosi puikiai.
– Kokių turite pomėgių, apie kuriuos gerbėjai nežino?
– Netradicinių neturiu. Vaikštau į sporto salę, fotografuojuosi. Mėgstu ruošti maistą.
Draugė visai to nedaro, tad tenka man.
– Gal kartais esate sovietinės partizanės Marytės Melnikaitės giminaitis?
– Tiesą sakant, net nebandžiau domėtis. Mano giminė labai maža: mama, močiutė ir diedukas. Dar artimiausi draugai yra tarsi mano šeima.
Turiu dar sesę iš kitos tėčio šeimos, bet ji gyvena Ispanijoje, nebendraujame. Tėtis jau miręs.
– Apie ką svajojate?
– Noriu, kad gyvenimas būtų prasmingas, o ne vieną dieną sustojus tiesiog susiskaičiuoti, kiek dirbai, kiek ko nusipirkai. Daiktai sudyla, neverta jų vaikytis.
Kadangi muzika yra mano gyvenimas, noriu kuo daugiau sukurti, užkariauti didesnę auditoriją. O kasdieniškos svajonės – darni šeima ir gera sveikata.
