Košmarišką vaikystę išgyvenusi šalčininkietė neatstumia savo asocialios mamos

Būsimoji muzikos mokytoja Aliona Kevra (19 m.) svajoja sukurti šeimą ir turėti vaikų, tačiau jiems nieko nepasakotų apie žalingų įpročių turinčius senelius. Nors merginą per gyvenimą lydi globėjai ir muzika, jos vaikystė aptempdyta tragedijos ženklu, kuris dar ir dabar spaudžia širdį. Aliona buvo dvejų metų, o jos sesuo Justyna – vienų, kai gavę pašalpas tėvai dukras žiemą trims paroms paliko namuose ir išėjo švęsti. Grįžę surado verkiančią vyresnėlę, o jaunėlė buvo mirtinai sušalusi, nes lauke spaudė apie trisdešimties laipsnių speigas.

 Vaikystėje tik pirštus apšalusi A.Kevra ilgai jautėsi kalta, kad nešildomoje troboje mirtinai sušalo jos jaunesnė sesuo.<br>D.Umbraso nuotr. 
 Vaikystėje tik pirštus apšalusi A.Kevra ilgai jautėsi kalta, kad nešildomoje troboje mirtinai sušalo jos jaunesnė sesuo.<br>D.Umbraso nuotr. 
 I.Rodevič iš pradžių Alioną į savo namus parsivesdavo savaitgaliais.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo 
 I.Rodevič iš pradžių Alioną į savo namus parsivesdavo savaitgaliais.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo 
Alionos (dešinėje) ir jos sesutės Justynos krikštynos rudenį, prieš pat tragišką žiemą. Jaunėlės krikšto tėvai vėliau tapo vyresnėlės globėjais. Jie gerai pažinojo žalingų įpročių turinčius sesučių tėvus Liudmilą ir Andrejų (pritūpę).<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Alionos (dešinėje) ir jos sesutės Justynos krikštynos rudenį, prieš pat tragišką žiemą. Jaunėlės krikšto tėvai vėliau tapo vyresnėlės globėjais. Jie gerai pažinojo žalingų įpročių turinčius sesučių tėvus Liudmilą ir Andrejų (pritūpę).<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Šalčininkų Stanislavo Moniuškos menų mokykloje A.Kevra išmoko griežti violončele.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo. 
Šalčininkų Stanislavo Moniuškos menų mokykloje A.Kevra išmoko griežti violončele.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo. 
 Nors merginą per gyvenimą lydi globėjai ir muzika, jos vaikystė aptempdyta tragedijos ženklu, kuris dar ir dabar spaudžia širdį.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
 Nors merginą per gyvenimą lydi globėjai ir muzika, jos vaikystė aptempdyta tragedijos ženklu, kuris dar ir dabar spaudžia širdį.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
 Nors merginą per gyvenimą lydi globėjai ir muzika, jos vaikystė aptempdyta tragedijos ženklu, kuris dar ir dabar spaudžia širdį.<br> D.Umbraso nuotr.
 Nors merginą per gyvenimą lydi globėjai ir muzika, jos vaikystė aptempdyta tragedijos ženklu, kuris dar ir dabar spaudžia širdį.<br> D.Umbraso nuotr.
 Nors merginą per gyvenimą lydi globėjai ir muzika, jos vaikystė aptempdyta tragedijos ženklu, kuris dar ir dabar spaudžia širdį.<br> D.Umbraso nuotr.
 Nors merginą per gyvenimą lydi globėjai ir muzika, jos vaikystė aptempdyta tragedijos ženklu, kuris dar ir dabar spaudžia širdį.<br> D.Umbraso nuotr.
 Nors merginą per gyvenimą lydi globėjai ir muzika, jos vaikystė aptempdyta tragedijos ženklu, kuris dar ir dabar spaudžia širdį.<br> D.Umbraso nuotr.
 Nors merginą per gyvenimą lydi globėjai ir muzika, jos vaikystė aptempdyta tragedijos ženklu, kuris dar ir dabar spaudžia širdį.<br> D.Umbraso nuotr.
 Nors merginą per gyvenimą lydi globėjai ir muzika, jos vaikystė aptempdyta tragedijos ženklu, kuris dar ir dabar spaudžia širdį.<br> D.Umbraso nuotr.
 Nors merginą per gyvenimą lydi globėjai ir muzika, jos vaikystė aptempdyta tragedijos ženklu, kuris dar ir dabar spaudžia širdį.<br> D.Umbraso nuotr.
 Nors merginą per gyvenimą lydi globėjai ir muzika, jos vaikystė aptempdyta tragedijos ženklu, kuris dar ir dabar spaudžia širdį.<br> D.Umbraso nuotr.
 Nors merginą per gyvenimą lydi globėjai ir muzika, jos vaikystė aptempdyta tragedijos ženklu, kuris dar ir dabar spaudžia širdį.<br> D.Umbraso nuotr.
 Aliona vaikystėje.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo
 Aliona vaikystėje.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo
 Aliona vaikystėje.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo
 Aliona vaikystėje.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo
Daugiau nuotraukų (12)

„Lietuvos rytas“

May 27, 2018, 10:48 PM

Neseniai draugės vestuvėse Aliona susipažino su šešeriais metais už ją vyresniu vyru, tarp jų užsimezgė draugystė. Bet draugas nežino, kad Aliona gyveno vaikų globos namuose.

Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje muzikos pedagogiką studijuojanti A.Kevra baiminasi draugui papasakoti apie tai, nes yra įsitikinusi, kad tai galėtų jį išgąsdinti ar net atbaidyti. Jos širdyje pastaruoju metu verda abejonės dėl apsisprendimo, ar užsiminti apie praeitį.

Tai pasakodama Aliona tarsi klausė, ką jai daryti.

Tačiau iš pokalbio buvo aišku, kad ji neturi žalingų įpročių ar blogų draugų.

Galiausiai studentė patikino, kad ji tikra, jog tėvų genai nieko nelemia, svarbiau už juos – geras charakteris ir stipri valia. Tad ją nuraminau: „Jeigu vyro požiūris rimtas, jo neišmuš iš vėžių skaudžios praeities detalė.“

Nors A.Kevrą užaugino globėjai, auklėtojai, mokytojai, svarbiausia, kad ir dabar ji gali atsiremti į jų pečius. Iš Šalčininkų išvykusi mokytis į Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją, o po to studijuoti muzikos pedagogikos, Aliona neatitolo nuo gimtinės.

Tragediją menanti troba

Mergina dažnai aplanko Šalčininkų Stanislavo Moniuškos menų mokyklą, kurioje mokėsi, ir meilę muzikai įžiebusią solfedžio mokytoją bei globėją Iriną Rodevič (53 m.).

Neseniai jos abi dviračiais buvo numynusios į netoli Šalčininkų esantį Tartoko kaimą, į Alionos gimtinę, prie buvusio šeimos namo. Nuo to laiko, kai tame name sušalo sesutė, Aliona ten nesilankė.

Studentė neatsiminė, kur jis stovi, bet iš pasakojimų susidarė vaizdą, kur jis yra.

Vaikystės namo durys buvo užrakintos, o langas išdaužtas. Čia niekas negyvena. Namas kadaise priklausė A.Kevros tėvui ir jo broliui, kuris jau miręs. Tačiau jau prieš kiek laiko tragediją menanti buvusi ledinė troba perėjo į tolimų giminaičių rankas.

Tas 2001 metais nešildomoje troboje praleistas tris paras Aliona prisimena neryškiai, lyg trūkinėjančią kino juostą.

Išeidami iš namų tėvai dukroms paliko duonos gabalą ir užrakino duris. Trečią parą verksmą išgirdo kaimynai, išlaužė duris, iškvietė policiją. Netrukus sugrįžo ir tėvai.

Motina puolė prie mažosios mergaitės ir šaukėsi pagalbos. Ji nesuprato, kad kūdikis miręs, nes gulėjo atmerktomis akimis.

„Aš menkai atsimenu, kai buvome paliktos su sesute. Atrodo, matau kažkokias ištraukas, bet nežinau, iš kur tai. Nepamenu, ar ji mokėjo vaikščioti. Aš jau bėgiojau“, – pasakojo nuotraukas, kuriose įamžintos mažametės seserys, išsaugojusi studentė.

Alionai labai trūksta Justynos, mat jos buvo pametinukės, tad, jei ne tragiška lemtis, būtų buvusios ir geros draugės.

A.Kevrai jaunesnę sesutę primena tik laidotuvių nuotraukos, studentė turi jų kelias – viena, kurioje įamžinta karstelyje gulinti Justyna, kitos – su tėvais kapinėse. Nelaimėlės amžinojo poilsio vieta tapo Šalčininkų kapinės, čia ji buvo palaidota šalia senelio, motinos tėvo.

Aliona nuolat prižiūri Justynos kapą, kitaip jis užželtų žole. Bet kartais matyti, kad prie kapo apsilanko ir dar kas nors, nes būna padėta gėlių.

Nesupranta tėvų poelgio

Šalčininkuose šiuo metu gyvena ir mergaičių motina Liudmila (45 m.), o nedaug už ją vyresnis tėvas Andrejus (48 m.) glaudžiasi jos kaimynystėje, nes neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.

„Jie nebuvo susituokę, kad gautų pašalpas už vaikų auginimą“, – pasakojo dukra.

Su tėvu Aliona nepalaiko ryšių, neprisimena, kada ir matėsi, nes jis tam tikrą laiką praleido už grotų dėl to, kad dėl nepriežiūros buvo atimta Justynos gyvybė.

Nors pastaruoju metu A.Kevra bandydavo pasikalbėti su motina apie tragišką įvykį, ji tarsi negirdėdavo klausimų, nusukdavo kalbą apie kasdienes smulkmenas.

„Daug metų kaltinau save dėl to, kad taip įvyko. Nežinau, kodėl jaučiau kaltę. Gal dėl to, kad buvau vyresnė ir galėjau iš jos atimti duonos, todėl likau gyva? Bet, man atrodo, mes nevalgėme tos duonos“, – net ir po daugelio metų atsiduso sesers netekusi Aliona.

Net ir dabar studentė nesuvokia, kaip galima be priežiūros taip ilgai palikti mažamečius vaikus. Argi dvimetis gali prižiūrėti metų vaiką?

„Man tai nesuprantama“, – sakė mergina.

Jaunesnė sesuo įvaikinta

A.Kevra turi dar ir dešimt metų jaunesnę seserį Liuciją, kurią prieš ketverius metus įsivaikinusi lietuvių šeima gyvena Švedijoje. Maždaug tuo metu vaikų globos namuose augusios Alionos ir Liucijos tėvams buvo atimtos tėvystės teisės.

Teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas šis klausimas, dalyvavo ir Aliona. Mergina minėjo, kad buvo klausiama jos nuomonės. Ji pritarė, kad gimdytojams būtų atimtos tėvystės teisės.

„Jeigu mamai būtų buvusios paliktos motinystės teisės, nieko gero iš to nebūtų buvę. Ji būtų tik sugadinusi Liucijos gyvenimą. Tuo metu ir atsirado žmonės, kurie ją norėjo auginti“, – prisiminė pašnekovė.

Šis teismo nuosprendis atvėrė kelią Liucijai būti įvaikintai.

„Aš juk dar negalėjau pasirūpinti sesute, bet žinojau, kad jai yra galimybė augti geroje šeimoje, kuri ją mylės. Svarbu, kad ji kam nors rūpės, nes aš žinau, ką reiškia būti visiškai nemylimai, atstumtai“, – neslėpė A.Kevra.

Nors Aliona labai pasiilgo Liucijos, socialiniame tinkle susisiekusi su jos įtėviais nesulaukė atsakymo, kaip sekasi sesutei.

Vyresnėlė tikisi, kad Liucija ją prisimena, nes susitikdavo tuose pačiuose Šalčininkų vaikų globos namuose. Motina jas kartais aplankydavo, bet Aliona pripažino, kad ji dažniau ateidavo pas jaunėlę.

A.Kevra pastebėdavo, kad nuo motinos sklisdavo alkoholio ir nešvaros tvaikas, todėl ir globos namų darbuotojai jos neleisdavo į vaikų kambarį.

Bet gali būti, kad ir motina dėl savų žalingų įpročių vengdavo susitikti su vyresnėle, kuri vaikystėje vos išvengė mirties nuo šalčio.

Buvo problemiškas vaikas

Tragiškas įvykis labai smarkiai pakeitė Alionos gyvenimą – nuo mažens ją augino svetimi.

Po Justynos mirties vyresnėlė pateko pas globėjus, nes tuo metu vaikų globos namuose nebuvo laisvos vietos. Laikinaisiais Alionos globėjais tapo Justynos krikštatėviai – jos tėvo draugas Tadeušas su žmona Jelena, gyvenę Šalčininkų rajone, Petroškų kaime.

„Buvau problemiškas vaikas“, – prisipažino su globėjais neretai susipykdavusi A.Kevra. Norėdama nusiraminti Aliona išeidavo į pievas ar mišką, priskindavo gėlių ir taip atsiprašydavo ją auginusios šeimos.

Globėjai, į šeimą priėmę Alioną, turėjo ir savo vaikų – už globotinę ketveriais metais vyresnę dukrą ir pusmečiu vyresnį sūnų. Jie irgi nebuvo šventieji, įsitikinusi Aliona.

Kai sykį globėjai išvyko švęsti Joninių, pas jų sūnų į svečius atėjo vyresnis kaimynas su draugu. Namuose buvo ir Aliona. Svečiai vartojo alkoholį, rūkė, vienas jų pradėjo lįsti prie merginos.

„Ačiū Dievui, nieko blogo neatsitiko, bet man buvo nemalonu“, – prisiminė A.Kevra, palikusi girtaujančią kompaniją ir išvykusi pas močiutę.

Po to ji užsuko pas draugę, apsiverkė ir prisipažino nenorinti grįžti pas globėjus. Šie pradėjo ieškoti globotinės sužinoję, kad jos nėra namuose.

Atvykę pas Alionos draugę globėjai jos nerado, nes mergina buvo pasislėpusi. Tiesa išaiškėjo vakarop, kai globotinė nutarė grįžti.

Pakeliui mergina sutiko biologinę motiną, ji taip pat žinojo, kad dukra buvo pabėgusi.

Motina surezgė gudrų planą – paaiškino dukrai, esą globėjai pasakę, jog ji nakvotų pas gimdytoją. Aliona patikėjo ir pasiliko pas motiną.

„Kitą dieną vėl susitikau su drauge, pririnkome uogų, pardavėme, nusipirkome ledų. Žiūriu, automobilis važiuoja, atsisuku ir pamatau Jeleną. Ji labai supyko ant manęs ir nuvedė į Vaiko teisių apsaugos tarnybą.

Ten darbuotoja patarė rašyti prašymą, kad būčiau atiduota į vaikų globos namus, nes globėjai dažnai dėl manęs kreipdavosi į šią tarnybą“, – apie dar vieną likimo smūgį užsiminė A.Kevra, kai būdama 15 metų atsidūrė Šalčininkų vaikų globos namuose.

Mokytoja įskiepijo meilę muzikai

Tuo metu Aliona su pertraukomis lankė Šalčininkų Stanislavo Moniuškos meno mokyklą, kurioje solfedžio pamokas vedė mokytoja I.Rodevič, merginai įskiepijusi didelę meilę muzikai.

„Padėk tam vaikui, nes pražus“, – Iriną pagelbėti Alionai ragino ir kolegos, pastebėję jos gabumus. Šalčininkietė pedagogė Alionos globėja oficialiai tapo 2015 metų sausio 25-ąją. Ši data merginai ypač įsimintina, nes pakeitė jos gyvenimą.

I.Rodevič iš pradžių Alioną į savo namus parsivesdavo savaitgaliais, bet bėgant laikui suprato, kad norint ją labiau lavinti reikėtų su ja dažniau matytis ir daugiau dirbti. Todėl pagyvenusi porą metų vaikų globos namuose Aliona buvo pakviesta į muzikos pedagogės namus.

„Pajutau tuščio lizdo sindromą“, – patikino I.Rodevič, kai jos ir sutuoktinio Viktoro trys suaugusios atžalos paliko namus.

Tuo metu Irina ir apsisprendė į šeimą priimti A.Kevrą.

Mokytoja globotinę paruošė stojamiesiems egzaminams į Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją. „Irina daug dirbo su manimi“, – dėkingumą globėjai jaučia Aliona.

Globėja muzikos mokykloje dažnai užsimena radusi, kas ją ateityje pakeis. Irina norėtų, kad Aliona dirbtų muzikos mokytoja.

Trys I.Rodevič vaikai – taip pat muzikai. 25 metų Elina – smuikininkė, gyvena Prancūzijoje. 29-erių Vitalijus – saksofonininkas, 31 metų Povilas – gitaristas ir prodiuseris. Pedagogės sūnūs gyvena Vilniuje.

„Irinos vyras – ne muzikantas. Jis – durų meistras. Labai smagu, kad muzikantų šeimoje yra meistraujantis vyras, kuris namuose kuria tokį grožį. Jie gyveno dviese, turi katiną ir mane priėmė.

Vaikai vietoj anūkų tėvams katiną padovanojo“, – juokdamasi apie darnią šeimą, kuri tapo užuovėja, pasakojo A.Kevra.

Aliona geraširdę globėją vadina teta Ira, klasėje, kaip ir kiti bendramoksliai, vadindavo Irina Anatoljevna.

Biologinės mamos nepamiršo

Nors ledinėje trobelėje vaikystėje vos nesušalo, Aliona nepamiršo, kad turi ir mamą.

Praėjusią Motinos dieną Alionos globėja buvo netikėtai nustebinta – iš globotinės gimdytojos gavo sveikinimo žinutę telefonu.

Liudmila padėkojo, kad I.Rodevič rūpinasi jos dukra. Ta proga Irina padrąsino Alioną aplankyti savo mamą. Jiedvi nuvyko prie Liudmilos namų ir su ja susitiko, Aliona mamai įteikė saldainių dėžutę.

Savo vaikų neauginanti moteris kvietė viešnias į kuklų būstą, bet jos tik trumpai šnektelėjo kieme. Dukra tuo metu pastebėjo, kad į motinos namus suka nepažįstamas vyras, tad suprato, jog ne jų buvo laukiama.

Tačiau Aliona mamai atleido visas jos klaidas ir norėtų jai padėti. Studentė užsiminė – kai galės išsinuomoti butą Vilniuje, norėtų pasikviesti mamą gyventi kartu.

Gal pakeitus aplinką jai pavyktų atsisakyti žalingų įpročių? Šis klausimas Alionai neduoda ramybės, todėl ji norėtų pabandyti pakeisti mamą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.