Įveikė gyvenimo iššūkį
Irena Trečiokienė iki šiol negali atsigauti nuo įspūdžių po skrydžio oro balionu: „Nerealu. Įveikiau gyvenimo iššūkį. Niekas iš draugų netikėjo, kad galiu tai padaryti, bet padariau.“ Irena sako nė kiek nebijojusi aukščio (balionas buvo pakilęs aukščiau nei kilometrą). Ji grožėjosi prieš akis atsivėrusiais Vilniaus vaizdais ir mėgavosi skrydžiu. Moteris sako mėgstanti tokius iššūkius: ji prisimena įspūdžius, patirtus važinėjant safaryje, ir prasitaria svajojanti ir apie šuolį parašiutu.
I. Trečiokienė išsėtinės sklerozės diagnozę išgirdo prieš 7-erius metus, bet, sprendžiant pagal požymius, serga jau turbūt 14 metų. Pirmuosius ligos simptomus moteris pastebėjo po gimdymo. Pirmiausia pajuto, kad silpnėja pėda. Iš pradžių Irena pagalvojo: gal taip atsitiko dėl to, kad užsisėdėjo namuose. Tads pradėjo sportuoti. Vėliau pradėjo tirpti ranka – vienu metu net dokumentų pasirašyti nebepavykdavo. Vis dėlto priežastį suprato ne iš karto. „Apie išsėtinę sklerozę visiškai nieko nežinojau. Kai man ją nustatė, 2 metus išgyvenau rimtą depresiją. Buvo labai sunku“, – pasakoja moteris. Dabar I. Trečiokienė atvirai pasakoja apie ligą ir noriai savo patirtimi dalijasi su kitais. „Nėra ko slėpti: kuo toliau, tuo daugiau žmonių serga šia liga. Ir serga aktyvūs, išsilavinę žmonės“, – atvirauja Irena.
Išsėtinė sklerozė kiekvieną paveikia skirtingai. Irenai dėl ligos tapo sunku vaikščioti, ji juda neįgaliojo vežimėliu. Nepaisydama to, moteris stengiasi džiaugtis gyvenimu ir imti iš jo viską, ką jis duoda, naudotis kiekviena proga. „Svarbiausia – nelaukti, kol kas nors ką nors atneš, bet stengtis pačiam. Jei pats nenorėsi, niekas tau nepadės“, – nepasiduoti ligai ragina Irena.
Liga – ne priežastis nuleisti rankas
Pasak draugijos „Feniksai“ vadovės Anos Staševičienės, išgirdę diagnozę „išsėtinė sklerozė“ žmonės dažnai sutrinka, internete prisirinkę informacijos apie sudėtingą ligos eigą pradeda tikėtis blogiausio, puola į neviltį. Pati išsėtine skleroze serganti Ana išgyveno įvairiausias ligos stadijas: buvo atvejų, kai pati negalėjo pavalgyti, judėjo neįgaliojo vežimėliu. Dabar vėl vaikšto, jaučiasi energinga. „Išgirdus diagnozę svarbu neatsisakyti tikslų ir neskaityti blogiausių prognozių. Jei taip buvo kitiems, nebūtinai bus jums. Nesvarbu, kokia diagnozė, svarbu gyvenimo kokybė“, – dalijasi patirtimi A. Staševičienė. Ji kiek galėdama stengiasi savo draugijos nariams padėti džiaugtis gyvenimu. Sužinojusi, kad įmonė „Hot Air Lines“ turi neįgaliesiems pritaikytą oro balioną, nusprendė padovanoti skrydį juo vienam išsėtine skleroze sergančiam žmogui.
Pasak A. Staševičienės, šis oro balionas vienintelis Lietuvoje pritaikytas neįgaliesiems: pažeminti borteliai, įrengtos sėdimos vietos, kur keleiviai saugiai prisegami. Šią akciją parėmė labdaros ir paramos fondas „Rūpestinga širdelė“.
„Lėtine liga sergantis žmogus patiria labai daug neigiamų emocijų – baimę, nerimą, nežinomybės dėl ateities jausmą. Norėjosi, kad per tą skrydžio valandą žmogus užmirštų visus neigiamus dalykus, pajustų gyvenimo džiaugsmą. Tikiu, kad patirti įspūdžiai suteiks emocijų ilgam“, – džiaugiasi galimybe praskaidrinti kasdienybę kitiems A. Staševičienė.
Ana sako, kad toks skrydis – ne paskutinis. „Pažadėjau porai iš Klaipėdos, kad dar šiemet jie būtinai skris oro balionu. Negalia, liga nereiškia, kad reikia atsisakyti svajonių. Jei labai nori, viskas įmanoma“, – nepasiduoti ligai ragina išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ vadovė.
Susiję straipsniai
