Pirmagimį auginanti R.Rinkevičiūtė-Buškevics sutuoktiniui pakuždėjo mintį vesti Vilniuje treniruotes vaikams.
„Tai – mūsų šeimos idėja, nes norime gyventi sostinėje.
Vyras tai turėjo darbo, tai neturėjo, o šeimai reikia pastovumo“, – įsitikinusi krepšinio trenerio žmona.
Pastaruoju metu latvis S.Buškevicas vyriausiojo trenerio asistentu dirbo sostinės „Perlo“ komandoje, po to Jekabpilio „Jekabpils“ ekipos strategu. Jeigu praėjusio sezono pabaigoje būtų sulaukęs rimto pasiūlymo padirbėti užsienyje, treneris būtų vykęs su šeima.
Tačiau buvęs Lietuvos, Latvijos, Baltijos krepšinio lygos čempionas, prieš šešerius metus žaidėjo karjerą baigęs S.Buškevicas šią vasarą liko be darbo.
Todėl žmona, palaikydama vyrą, sumanė verslo planą: „Jeigu nėra rimtų pasiūlymų, reikia užsiimti mėgstama veikla. Sandis daug metų paskyrė krepšiniui, todėl jam ši sporto šaka – ne darbas, o gyvenimo būdas.
Pastebėjome, kad nemažai vaikų nesportuoja ar nepasirinko mėgstamos sporto šakos, todėl norime jiems pasiūlyti pamėgti krepšinį. Šis žaidimas vaikui suteiks ne tik fizinį lavinimą, bet ir naujos patirties, pasitikėjimo savimi.“
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vyriausiojo dirigento Gintaro Rinkevičiaus ir muzikės Tatjanos Rinkevičienės duktė nuo mažens sekė tėvų pėdomis – savo gyvenimą susiejo su muzika.
Tačiau žinoma pianistė, susilaukusi atžalos, šiuo metu laiką skiria šeimai ir rengia tik vienetinius pasirodymus scenoje.
Už buvusio Latvijos rinktinės žaidėjo ištekėjusi lietuvė pianistė anksčiau krepšiniu beveik nesidomėjo, net neišmanė šio žaidimo taisyklių. Tačiau draugystė ir vedybos su S.Buškevicu pastūmėjo moterį net ir kamuolį į rankas paimti.
Dabar šeima neretai su bičiuliais ir jų vaikais pažaidžia krepšinį. O poros sūnui nuo mažens namuose įrengtas žaislinis krepšinio lankas.
„Matijas ne tik mėto kamuolį, bet ir pataiko į krepšį“, – 2 metų ir trijų mėnesių sūnaus polinkį į krepšinį pastebėjo motina. Su mažyliu kamuolį įpratęs gainioti tėvas neabejojo, kad jam pavyks rasti bendrą kalbą su krepšinį norinčiais žaisti vaikais.
„Krepšinis vaikui gali daug duoti – lankstų mąstymą, pusiausvyrą, fizinį aktyvumą, padėti atsikratyti nevisavertiškumo kompleksų. Vaikai labai skirtingi, lanko daug būrelių – muzikos ar plaukimo, bet gal juos traukia ir krepšinis, todėl verta pamėginti ateiti į treniruotes.
Jos bus rengiamos 10–14 metų nesportuojantiems vaikams, taip pat ir tiems, kurie jau lanko sporto mokyklas, bet norėtų padirbėti papildomai“, – pasakojo iniciatyvos „Ateik sportuot“ kūrėjai Rūta ir Sandis Buškevicai.
Latvis krepšinio treneris, jau kelerius metus su pianiste žmona kuriantis šeiminį gyvenimą Vilniuje, pramoko lietuviškai.
Treniruotes vaikams S.Buškevicas veda lietuvių bei rusų kalbomis, nes šalies sostinė – daugiakalbė, o krepšinis – ne tik lietuvių vadinamoji antra religija.
Pastebėję sostinės gatvėse aukštą – 190 centimetrų ūgio vyrą, vilkintį marškinėlius „Ateik sportuot!“, tėvai ar vaikai drąsiai jį gali užkalbinti – neapsiriksite, susipažinsite su treneriu S.Buškevicu.
Gali būti, kad jo kvietimas lankyti treniruotes praturtins laisvalaikį ar įžiebs kibirkštį tapti krepšininku.
„Mūsų sūnų krepšinio kamuolys traukia nuo pusės metų. Jam natūraliai patinka žaisti su kamuoliu, tačiau nesakau, kad mes jau viską nusprendėme – jis taps krepšininku. Beje, Matijo pirmojo gimtadienio tortas buvo krepšinio kamuolio formos“, – juokdamasi patikino pianistė.
Jos sutuoktinio kelias į krepšinį taip pat buvo ankstyvas, kaip ir dabar jųdviejų sūnaus.
„Mano vyras nuo pat mažens norėjo tapti profesionaliu krepšininku – lankė krepšinio mokyklą ir dar papildomai treniravosi kitoje grupėje, todėl kasdien gaudavo dvigubą krūvį“, – pasakojo R.Rinkevičiūtė-Buškevics.
