Auksė beveik metus varstė Darbo biržos duris, kol pagaliau suprato, kuo užsiimti. Dabar moteris mokosi floristikos ir, radusi laisvo laiko, dirba taksi vairuotoja.
„Kol buvau registruota Darbo biržoje, nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų vasaros, turėjau laiko pamąstyti, ką norėčiau ateityje daryti ir kas man nekeltų streso.
Sėdėdama gražiame savo namų balkonėlyje, tarp gėlių ir pomidorų, nuskyniau nudžiūvusį gėlės žiedą ir staiga susimąsčiau – juk visą gyvenimą tupinėju apie savo gėles ir gėlynus, kartais antram gyvenimui prikeldama jau mirštančius augalus. Neretai jie atgydavo ir dar ilgai žydėdavo“, – atviravo A.Kontrimienė, nusprendusi išmokti puokščių kūrimo meno.
Ieškodama, kur galima išmokti floristikos, Auksė sužinojo, kad jau turėdama universitetinį išsilavinimą ji turi teisę į valstybės apmokamas tęstines studijas. Todėl nuo šio rudens pradėjo mokytis floristikos Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre.
Moters neglumina, kad tenka vienoje grupėje puokščių kūrimo meno mokytis kartu su ką tik mokyklą baigusiomis merginomis bei jaunuoliais, kuriems ji tiktų į mamas ir labiau panaši į mokytoją, o ne į mokinę.
„Bet aš ten jaučiuosi labai gerai. Su bendramokslėmis, kurios mano dukters amžiaus ir net jaunesnės, moteriškai pasikalbame, dalijamės knygomis ir medžiagomis, reikalingomis puokštėms kurti.
Septynios vyresnės moterys, kaip ir aš, ryžosi tęstinėms studijoms, o visi kiti studentai – jauni. Jų yra net 7 grupės.
Pasirodo, floristika Lietuvoje – populiari“, – apie savo gyvenimo pokyčius pasakojo Auksė.
Kadangi studijos trunka pusę dienos, likusį laiką Auksė nusprendė panaudoti kitam mėgstamam užsiėmimui – vairuoti automobilį. Tik ne savais reikalais, o padirbėti kaip taksi vairuotoja.
Tam ji naudoja pastaruoju metu labai populiarią internetinę programėlę, kuri leidžia susirasti klientų.
„Automobilį vairuoju jau daugiau nei dvidešimt metų. Kai susipykdavau su vyru, sėsdavau, visu garsu įsijungdavau mėgstamą muziką ir važinėdavau po Vilnių. Draugai, sužinoję apie tokį mano nusiraminimo būdą, juokėsi, kam veltui deginu degalus.
Geriau įsijungti taksi paslaugų programėlę ir streso atsikratyti bendraujant su keleiviais ir dar užsidirbant pinigų“, – linksmai apie savo atradimus pasakojo Auksė.
Taksi vairuotojos darbas jai dar pasitarnauja mokantis anglų kalbos, nes tenka susidurti su nemažai klientų, atvykusių į Vilnių iš užsienio. Dažnas jų kalba angliškai, todėl Auksei bendravimas su jais prilygsta puikioms pamokoms.
„Aš jiems stengiuosi angliškai papasakoti apie Vilnių, bet ne visada pakanka kalbos įgūdžių.
Todėl planuoju susikurti pasakojimą anglų kalba, kad savo klientams užsieniečiams galėčiau suteikti kuo daugiau informacijos apie sostinę ir Lietuvą“, – pasitenkinimo naujais patyrimais neslėpė Auksė.
Jai patinka žvaliai, džiugiai ir kokybiškai aptarnauti savo klientus, todėl dažniausiai į keliones kaip taksi vairuotoja išsiruošia ne automobilių spūsčių metu. Išvažiuoja anksti rytą arba vakare, kai Vilniaus gatvės ima tuštėti.
„Aš esu labai kieta vežėja, nes mano įvertinimai siekia 4,99 balo iš penkių galimų. Kadangi esu miesto tarybos narė, su savo keleiviais, jiems apie tai neprisipažindama, pasikalbu apie Vilniaus problemas – šiukšlių išvežimą, apleistus kiemus, gatves. Kartais ir pati nufotografuoju pamatytus apgailėtinus vaizdus. Be to, teko būti tokiose Vilniaus vietose, kur kažin ar kitu atveju būčiau apsilankiusi, – ir atokiausiose sodininkų bendrijų teritorijose, ir prabangiuose privačių namų kvartaluose.
Anksčiau net nežinojau apie jų egzistavimą. Kitaip tariant, mano akiratis išsiplėtė neapsakomai – pažinau visai kitokį Vilniaus žemėlapį“, – naujais patyrimais dalijosi Auksė.
Taksi vairuotoja ji dirba tik po kelias valandas per dieną ir negalėtų pasigirti tūkstantiniu pelnu. Kol kas didžiausias uždarbis – 100 eurų per savaitę. Bet, prisipažino moteris, ją tenkina toks honoraras, didesnio atlygio vaikytis neketina – jai svarbiau nauji gyvenimo potyriai.
O ar neliko nuoskaudų po to, kai atidavusi beveik dvidešimt metų veiklai Socialdemokratų partijoje, turėjusi joje aukštas pozicijas – dirbusi buvusio premjero ir partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus komandoje, Teisingumo ministerijoje – po pralaimėtų rinkimų į Seimą Anykščiuose staiga atsidūrė prie suskilusios geldos?
Auksė prisipažino nė kiek nesigailinti to, ką patyrė būdama aktyvi partijos narė ir dirbdama valdžios postuose.
„Būdama politikoje sutikau daug įdomių, išsilavinusių, talentingų žmonių.
Nemanau, kad dėl patirtų pralaimėjimų ar nesėkmių turėčiau išsižadėti savo patirties“, – svarstė Auksė.
Ji neslėpė, kad ieškodama darbo išsiuntinėjo savo gyvenimo aprašymą į daugiau nei septynis šimtus vietų, bet beveik per metus sulaukė vos kelių skambučių, kviečiančių į pokalbį.
„Matyt, perskaitę apie mane daug kas manydavo, kad aš – poniutė, avinti aukštakulnius ir mokanti tik popierius iš kabineto į kabinetą nešioti. Kiti gal įtardavo, kad turiu neaiškių siekių arba esu provokatorė“, – be nuoskaudų apie savo patirtį pasakojo Auksė ir prisipažino – ją vis labiau žavi svajonė ateityje turėti nedidelę gėlių parduotuvę, kur galėtų dirbti, kurti be jokio streso ir jaustis laiminga.
