Eskedar pasakojo su diskriminacija susidūrusi savo gyvenimo Lietuvoje pradžioje, kai kelis mėnesius nesėkmingai ieškojosi darbo. Ji nėra tikra, ar jo negavo dėl savo odos spalvos, ar dėl to, kad nemokėjo lietuvių kalbos.
Faktas, kad ji pretendavo į darbus, kuriuose kalbos mokėjimas nebūtinas, tarkim, parduotuvės sandėlyje, tačiau vis tiek nebuvo priimta. Ji įsitikinusi, kad darbus, kur bendrauti su klientais nereikia, gali nudirbti ir kalbos nemokantys žmonės. Juolab, kad jie gali vėliau jos išmokti – ji pati lietuviškai dabar kalba gerai.
Vėliau, jau turėdama darbą, Eskedar kartą sulaukė vadovo pastabos, kad darbo vietoje turi nuo galvos nusiimti turbaną. Ji nėra musulmonė ir jai turbanas buvo tik įvaizdžio dalis, tačiau kai kuriems tikintiesiems toks darbdavio pageidavimas gali skambėti įžeidžiančiai.
Dabar ji darbe nediskriminuojama – kadangi yra kilusi iš Etiopijos, kavos tėvynės, ir pati prekiauja kava, gali apie ją nemažai papasakoti ir jaučiasi verslo partnerių gerbiama.
Tačiau moteris teigė girdinti nemažai savo pažįstamų skundų apie diskriminaciją. Bene skaudžiausias atvejis – keli užsieniečiai, dirbantys statybose, net 3 mėnesius negavo atlyginimo, bet nežinojo, kur dėl to kreiptis.
„Dar man liūdna dėl to, kad Lietuvoje yra nemažai žmonių, ypač moterų, bijančių negauti darbo dėl savo amžiaus. Ir aš nekalbu apie žmones, kuriems yra 70 metų – jau keturiasdešimtmetės bijo prarasti turimą darbo vietą, nes bijo, kad naujo darbo nebesusiras“, – sakė Eskedar.
Kaip jau minėta, pačiai etiopei darbe dabar viskas klostosi gerai, bet gatvėje ji kartais išgirsta įžeidimų dėl to, kad yra tamsiaodė. Kartais apie ją užgauliai kalba vaikai, galvojantys, kad ji jų nesupranta. Tuomet ji juos pašnekina, jie suvokia, kad ji – visai toks pats žmogus, kaip ir jie, ir atsiprašo.
Pati Eskedar augina tris vaikus, ir yra labai patenkinta darželiu bei mokykla, į kuriuos jie eina – jaučia, kad ten jie bus saugūs. „Pati aš lankiau mokyklą Etiopijoje kartu su keliais aklais vaikais – kiek žinau, specialių mokyklų mano gimtinėje nė nebuvo. Mes, matantieji, su aklaisiais puikiai sutarėme, kai reikėjo, jiems padėdavome. Jie mus atskirdavo ne tik iš balsų, bet ir vos palietę. Manau, tokie santykiai, kai tarpusavyje bendrauja įvairūs vaikai, naudingi jiems visiems“, – sakė Eskedar.
Spalio 3 d., trečiadienį, Eskedar Maštavičienė moderuos konferenciją „Įvairovė kaip ekonominis, kultūrinis ir socialinis potencialas“, po kurios apie 30 Lietuvos įmonių iškilmingai pasirašys Lietuvos „Įvairovės chartiją“.
