Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje dirbanti gydytoja radusi laisvą minutę po darbų ima rašiklį ir piešia iliustracijas naujai pasakai. 30-metė medikė kasmet kuria kalėdinę pasaką ir taip sveikina brangius žmones.
„Per vieną labai labai nuobodžią pamoką aš paišiau sąsiuvinio paraštėje ir kažkaip nupiešiau tokį įdomų sutvėrimą, kurį pavadinau drakonkatėliu. Toks nei drakonas, nei katė, ir kažkaip jis gyveno toj sąsiuvinio paraštėj.
Atėjus Kalėdoms galvoju, reikia kažką pabandyti, ir parašiau tą kalėdinę pasaką, padovanojau draugams, lietuvių kalbos mokytojai – jiems patiko“, – pasakojo Skaistė.
Ir taip jau daugiau nei dešimtmetį jauna gydytoja Kalėdoms sukuria vis naują pasaką.
„Pradžioj rašiau ranka, paskui juos atšviesdavau, susegdavau draugams, savo lietuvių kalbos mokytojai. Paskui, kai pamačiau, kad mano raštą nelabai kas įskaito, pradėjau spausdinti, tada pasakos būdavo spausdintos ir su iliustracijomis“, – sakė medikė.
Panevėžietė sako dar mokykloje labai mėgo kurti, rašyti, dalyvavo įvairiuose konkursuose. O smagios pasakaitės studijuojat ar dabar jau dirbant, gydytojai atgaiva.
„Tos pasakos – tarsi priminimas, kad kartais reikia sustoti, atsikvėpti, apsidairyti aplink, pasidžiaugti tuo, ką mes turim. Tai mažas toks gerumo atvirukas“, – sakė S.Endriukaitytė-Figueira.
Kalėdines pasakas panevėžietė kuria nuo šeštos klasės. Jauna gydytoja neatmeta galimybės, kad šios pasakaitės kada nors suguls į gražią knygą vaikams.
Slaugos ligoninėje dirbanti gydytoja sako labai mėgstanti Kalėdas. Tad ir pasakos natūraliai gimsta apie gražiausias metų šventes.
