Pažintis su titulo „Mis Namibija 2007“ laimėtoja Vilniuje studijavusia I.Adams pasaulio kūno rengybos čempionatų prizininką, Europos kultūrizmo čempioną, A.Pauliukevičių pirmą kartą tokiam ilgam laikui – trims mėnesiams – nuvedė į jos tėvynę.
Anksčiau sutuoktiniai ten yra praleidę didžiąsias šventes ir viešėję gerokai trumpiau.
2014-ųjų rudenį susituokusi pora gyvena vienu ritmu – drauge sportuoja, veda asmenines treniruotes, konsultuoja mitybos klausimais ir rašo knygas. Abu mėgsta suktis virtuvėje, kartu gamina valgį, todėl net poros skonis tapo panašus.
Kadangi Andrius ir Ilka atitiko vienas kitą lyg dvi to paties obuolio pusės, jie vienas be kito negalėtų ištverti nė dienos. Visur juos galima pamatyti ne po vieną, o kartu. Todėl ir Namibijoje pora gyvena vienu ritmu. Tų pačių įpročių galima laikytis ir Lietuvoje, ir Afrikoje.
Į Namibiją juodu išvyko lapkričio 29-ąją, o į Vilnių grįš vasario 21 dieną.
Tuo metu kaip tik vyks Knygų mugė, į kurią pora norėtų suspėti pristatyti savo knygos.
Sutuoktiniai apsistojo pas Ilkos motiną Namibijos sostinėje Vindhuke.
Ji gyvena name, todėl visiems pakanka erdvės, ir šie mėnesiai Ilkai yra galimybė pabūti su savo šeima. I.Adams motinos nematė nuo 2017 metų gegužės.
Naujuosius metus Andrius ir Ilka su jos artimaisiais sutiko prie Atlanto vandenyno. Jis šiuo metu šaltas dėl iš Antarktidos atplaukiančių srovių.
Todėl ten vėsiau nei žemyninėje šalies dalyje ir galima gyventi neinant į dušą kas porą valandų, nes Vindhuke sausį termometro stulpelis perkopė 30 laipsnių karščio.
– Kuo ten užsiimate – tiktai bendraujate su Ilkos artimaisiais, giminėmis ar sportuojate, laikotės tokio pat režimo kaip ir Vilniuje? – paklausiau A.Pauliukevičiaus.
– Režimas beveik toks pat kaip Vilniuje: rytą atsibundu 6 valandą ir einu pusvalandį pasivaikščioti. Tuo metu dar nėra karšta – iki 20 laipsnių šilumos, nes dieną būna ir apie 35 laipsnius ar net daugiau.
Tada pusryčiauju ir sėdu dirbti prie kompiuterio. Vidurdienį važiuojame į salę – į treniruotę su svoriais, po jos – pietūs ir pietų miegas.
Po pietų miego vėl dirbu prie kompiuterio ir taip iki 22 valandos. O tada miegoti. Taip 5 dienas per savaitę.
Kitas dvi dienas per savaitę, dažniausiai trečiadieniais ir sekmadieniais, gyvename kaip turistai – važiuojame į laukinę gamtą. Namibijoje labai graži gamta, todėl šalis tarp turistų yra viena populiariausių pasaulyje. Su šeimos nariais daugiau bendrauja Ilka. Aš irgi kalbuosi – tik lakoniškiau. (Šypsosi.) Esu vienišius, šiek tiek su visais pabūnu ir atsitraukiu kur nors į kamputį su savo skaitymais ir rašymais arba žiūrėti filmų.
– Nelengva sustabdyti veiklą Vilniuje 3 mėnesiams. Kaip ryžotės tam žingsniui?
– Veiklos nesustabdėme. Šiuo metu, kai esame Afrikoje, negalime vesti treniruočių ir paskaitų, bet dabar daugiau laiko rašyti ir skaityti – jo jau labai trūko.
Vilniuje kelis mėnesius rašiausi nuorodas į straipsnius, kuriuos noriu perskaityti, ar į vaizdo įrašus, kuriuos noriu pažiūrėti, bet vis nebuvo kada. Tai – profesinė man įdomi medžiaga.
Aš laikausi ritmo ir kasmet išleisti knygą, todėl tam reikia skirti nemažai laiko. Jo dabar rašymui turiu ir tai šiuo metu mano pagrindinis darbas.
– Ką naujo sužinojote, patyrėte, pamatėte, išmėginote, paragavote Namibijoje?
– Ragauja Ilka. Ji mėgsta jūrų gėrybes. Ji turi pažįstamų, kurie dirba laivuose, tad gali valgyti krabus nemokamai. Aš labiau mėgstu keptas bulves su kefyru, bet čia nėra kefyro. (Juokiasi.)
Namibijos plotas apie 12 kartų didesnis negu Lietuvos, ir ten dar liko kur važiuoti ir ką pamatyti. Kai pradedi keliauti ten, kur kai kurios gentys išlaikiusios autentiškus papročius, gali paragauti ir keptų kirminų, ir pan. Šiuos skanėstus prisiverčiu išbandyti po vieną kartą. (Juokiasi.)
– Kodėl palanku į Namibiją vykti tokiu metu?
Koks ten oras, gamta?
– Oras skiriasi priklausomai nuo vietos, kur esi.
Šalies šiaurėje labai sausa ir karšta. Šalyje yra 2 upės, kurios neišdžiūsta. Visose kitose didžiąją metų dalį vandens nėra – matai tik sausą upės vagą.
Šalies viduryje, kur praleidžiame didžiąją laiko dalį, basas ant asfalto ar grindinio nepastovėsi. Tad dabar, kai mes ten nuvykome, nėra palankiausias metas. Palankiau važiuoti, kai Lietuvoje pavasaris ar ruduo, tada Namibijoje ruduo arba pavasaris ir oras švelnesnis.
Prie vandenyno, jeigu tik nėra labai vėjuota, klimatas švelnus – 20–25 laipsniai šilumos. Europiečiai mėgsta ten vykti ir netgi įsikuria ilgesniam laikui.
Daugiau kaip prieš 20 metų į Namibiją atvyko vienintelė ten nuolat gyvenanti lietuvė Sandra Jakštaitė. Vaikštinėdami sutikome žmonių iš Ukrainos, Čekijos, kurie tapo nuolatiniais gyventojais. Šalyje ypač daug vokiečių, kurių protėviai įkūrė pakrantės miestus.
Gamta įspūdinga: Atlanto vandenyno pakrantė, dvi dykumos ir daugybė uždarų parkų su laukiniais gyvūnais. Man gražiausios – laukinės katės: gepardai, leopardai ir liūtai, dėl to, kiek galiu, stengiuosi pakliūti ten, kur galėčiau jų pamatyti.
– Kuo praėjusios didžiosios metų šventės buvo kitokios nei įprastai?
– Kūčias ir Kalėdas praleidome su šeima – Namibijoje šeima labai svarbi, šventėms renkamasi pas vieną arba kitą šeimos narį ir važiuojama iš visos šalies arba ir iš kaimyninės Pietų Afrikos Respublikos, todėl tas kelias dažnam driekiasi daugiau nei tūkstantį kilometrų.
Pirmą Kalėdų dieną prie stalo buvo apie 20 šeimos narių. Tiksliau, tai buvo 3 stalai.
Kūčių vakarienei dvylikos patiekalų jie neruošia. Buvo avienos ir žuvies troškinys, ‘Basmati’ ryžiai. Dar desertas su kiaušinių likeriu. Tai beveik visas alkoholis, kurį praėjusiais metais suvartojau. (Juokiasi.)
O Naujuosius metus sutikome prie vandenyno.
Namibijoje dauguma gyvena privačiuose namuose, nors jų prabangos lygis labai skiriasi – nuo skardinių dėžučių iki rūmų.
Dažnas laiko šunis, net ne po vieną. Kad šunys nebūtų kankinami, fejerverkai ten uždrausti. Tiksliau, labai apriboti, tad jų negirdėti, dėl to 23 valandą jau ėjau miegoti.
Tą dieną juk vis tiek treniruojiesi, vakare jau būni pavargęs ir anksti akys ima merktis.
– Sugrįšite į Vilnių žiemos pabaigoje. Ar nebus sunku įsitraukti į įprastą ritmą? Gal naujiems metams užsibrėžėte naujų tikslų, ką nors keisite kasdienybėje?
– Nekuriame Naujųjų metų rezoliucijų. Sausio 1-oji yra tik kita diena.
Kai padarai vieną darbą arba grįžti iš vienos kelionės, pradedi kitą darbą arba planuoji kitą kelionę nepriklausomai nuo to, kuri metų diena tai yra.
Darbas, kuris mums yra malonumas, ir treniruotės niekada nesibaigia. Dar daug neparašytų knygų ir daug kartų nepakeltų štangų!
