Šiltu bučiniu 83-ejų Kostas ir 79-erių Joana vienas kitą apdovanoja ne tik Valentino dieną. Taip jie kaskart pasibučiuoja net trumpam išsiskirdami. Sutuoktinių pora kartu jau daugiau nei pusę amžiaus.
„Myliu, aš niekur negaliu dėtis be jos. Pripratom, nors ir gražiausią rasčiau. ir geriausią, vis tiek man savas žmogus jau atrodo. Aš – senoviškas žmogus, niekuomet jos nepaleisčiau“, – kalbėjo Kostas.
Šiuo metu sutuoktinių pora iš Radviliškio dėl sveikatos bėdų persikėlė į senelių namus Šeduvoje. Nedideliame kambarėlyje – gėlių puokštė, porai brangiausi daiktai, svarbius gyvenimo įvykius menančios nuotraukos.
„Rodos, kokia buvau, o kokia dabar esu – susiraukšlėjus, sustambėjus, jau vis tiek nebe tas. Žiūriu, kad vyras dar išsilaikė, o aš tai labai pasikeičiau“, – vartydama nuotraukas kalbėjo Joana.
Vestuvių nuotraukas žiūrėdami sutuoktiniai prisimena, kad sutikę vienas kitą ilgai nedvejojo. Vestuves atšoko po trumpos draugystės.
„Susipažinom netikėtai, ir aš vienintelei sakau, tiktai ją „ženysiuos“ – tokia maloni buvo, plona ir liekna. Iškart ir „ženyjaus“ ir nepralošiau“, – prisiminė senolis.
Keleriais metais jaunesnė Joana nuo pat pirmų bendro gyvenimo dienų iki šiol vyrą vadina Kostuku.
„Ta meilė – tai ne vien bučiniai ar seksas, meilė yra pagarba žmogui, pasitikėjimas, – aiškino Joana. – Jeigu patinka žmogus, pradedi pasitikėt. Jeigu jauti, kad gali pasitikėt, tai ir yra meilė, šitokia meilė išlaiko šeimas“.
Kostas prisipažįsta, kad geresnės už savo žmoną niekur nerado. „Nueidavau į šokius, pašokdavau, bet niekur geresnės neradau kaip savo. Vienintelė – reikia turėti sąžinės, meilės ir ištikimybės. Ne taip, kad susipažinai, pasibučiavai – ir jau meilė. Tokios meilės aš nepripažįstu. Jei sykį gyvenime apsiskaičiavai, tai turi iki grabo lentos būti“, – įsitikinęs Kostas.
Senjorų pora nepamiršta vienas kito pasveikinti jiems brangiomis progomis. Kaskart prisimena pažinties, tuoktuvių datas. Meilės diena sutuoktiniams net ir sulaukus garbingos amžiaus taip pat reikšminga.
„Aš džiaugiuosi. Noriu, kad gyventų, kad būtumėm kartu, kad nueitumėm kur nors, į kokį vaidinimą, vakarėlį. Kai išvažiavęs būdavau, visą laiką mintys būdavo apie žmoną, kad jos nepalikčiau, ji tokia paprasta buvo, nuoširdi“, – sakė senolis.
Pasak Joanos, meilei amžiaus ribos neegzistuoja. „Nėra ribos meilei – ir vyresnis gali, ir jaunesnis. Gal jauni ne tokie pastovūs, o kai subręsti – pastovesnė ta meilė“, – svarstė moteris.
Moters žodžius patvirtina ir kiti senelių namų gyventojai. Valentino dieną jie ruošia specialias vaišes.
Vis pajuokaudami būrelis garbingo amžiaus senjorų nuo pat ryto gamina širdelės formos sausainius.
„Vieni minkom, kiti lyginam, treti darom tas širdeles ir labai puikiai gaunasi“, – didžiavosi senelių namų gyventojas Romualdas.
Širdeles kruopščiai gaminanti 82-ejų metų Rimantė svarstė, kad tikroji meilė gali pasibelsti bet kada.
„Amžius meilei – ne riba. Mylėt gali gali bet kokio amžiaus, svarbu tikrai mylėt, tikra meilė yra svarbiausia. O amžius – visiškai nesvarbu. O kokia ta tikra meilė? Tikra meilė, kada žmogų gerbi, kada užjauti, kada jis tau pats geriausias ir pats gražiausias, va tada tikrai myli“, – sakė ji.
Prieš kelerius metus Šeduvos senelių namuose susipažinusi viena senjorų pora čia pat ir atšoko vestuves.
