Kai kurios moterys sprendimą priėmė ne pačios – joms įvyko persileidimas.
„Pastojau po išprievartavimo, kai man buvo 13. Įvyko persileidimas. Apie tai dar niekam nepasakojau.“
Kitai moteriai labai palengvėjo, kai tai įvyko: „Šiandien įvyko persileidimas ir negalėčiau būti laimingesnė. Prieš savaitę sužinojau, kad laukiuosi prievartautojo vaiko.“
Viena jauna moteris sugebėjo traumą palikti praeityje: „Prieš 5 metus buvau išprievartauta, pastojau ir praradau kūdikį.
Pirmą kartą pasimylėjau praėjus keleriems metams. Manau, kad mano nekaltybę atėmė vaikinas, o ne prievartautojas.“
Kitos moters nuomone, blogiausia dalis buvo ne išprievartavimas, o persileidimas: „Mano šeima žino apie tai, bet niekada apie tai nesikalbėjome. Išprievartavimas mane sužeidė, tačiau niekas nesupranta, kad mane sugniuždė persileidimas.“
Kelios moterys prisipažino, kad džiaugiasi, jog susilaukė prievartautojo vaiko.
„Kai man buvo 15, pastojau po išprievartavimo. Mano gražiai dukrai šiandien 6-eri, esu susižadėjusi ir laukiuosi antro kūdikio. Prievartautojas nesugadino mano gyvenimo.“
„Prieš 4 metus pastojau išprievartauta. Vakar susituokiau su savo vaikinu, ir jis pasirašė mano dukros įvaikinimo dokumentus. Esu laimingiausia moteris pasaulyje.“
„Kai pastojau po išprievartavimo, beveik visi pažįstami sakė, kad daryčiausi abortą. Pasilikau ją, auginu ją, ir ji yra didžiausias mano gyvenimo džiaugsmas.“
Kita moteris atskleidė, kad džiaugiasi pastojusi anksti, nes dabar yra nevaisinga: „Pastojau 14-os, kai mane išprievartavo. Pasilikau ir su džiaugsmu auginau kūdikį. Džiaugiuosi, kad anksti tapau mama, nes šiandien man diagnozavo nevaisingumą.“
Tačiau dar vienos moters sūnus jai kasdien primena prievartautoją: „Buvau išprievartauta 17-os. Mano sūnus atrodo kaip tas prievartautojas, ir tai mane gąsdina.“
Kitos moters situacija – visiškai kitokia: „Mane išprievartavo 18-os. Pasilikau savo sūnų. Jam dabar 11-a, ir labai juo didžiuojuosi. Jis kasdien įrodo, kad yra visai kitoks, nei mano prievartautojas.“
Dar viena moteris nusprendė atiduoti kūdikį į globos namus: „Žinau, kad tai nebuvo jos kaltė, ir ji taip pat buvo auka. Noriu, kad ji gyventų gerą gyvenimą.“
Tačiau abortas daugumai buvo vienintelis pasirinkimas.
„Mano sužadėtinis prieštarauja abortui ir yra pasiruošęs prisiimti atsakomybę. Aš nenešiosiu prievartautojo vaiko. Abortas – vienintelė išeitis.“
„Kai man buvo 14, buvau išprievartauta ir pastojau. Pasidariau abortą, ir nuo manęs nusigręžė visos draugės. Tai įvyko prieš 7-erius metus. Nieko nesigailiu.“
Kita moteris atskleidė, kad apie abortą draugėms nepasakojo, nes jos pasisako už gyvybę: „Įvykis buvo traumuojantis, bet apie jį negaliu pasakoti draugėms, nes jos aršiai pasisako už gyvybę. Tylėjimas kankina.“
Dar viena moteris pasirinkimo neturi: „Maniau, kad blogiausia – praeityje. Bet sužinojau, kad laukiuosi. Neturiu pinigų abortui.“
Kita moteris gailisi to, ką padarė: „Kai man buvo 15-a, dėl prievartautojo praradau nekaltybę ir pastojau. Turėjau darytis abortą. Kuo toliau, tuo labiau dėl to skaudu.“
Kitai tai buvo geriausias pasirinkimas: „Pasisakau už pasirinkimą, nes buvau išprievartauta 12-os. Jei nebūčiau pasidariusi aborto, turėčiau 4-metį vaiką ir ryšį su prievartautoju.“
„Pasidariau abortą. Nejauskite man neapykantos. Jei jums būtų 15-a ir pastotumėte po išprievartavimo, ką darytumėte? Neteiskite manęs iki tol, kol suprasite, kaip tai siaubinga.“
Kai kurios labai nenori, kad prievartautojai pamatytų vaikus, kuriuos jie pradėjo: „Pastojau išprievartauta. Mesčiau plytą į bet ką, kas sako, jog prievartautojas turėtų pamatyti mano vaiką.“
„Sužinojau, kad pastojau nuo prievartautojo. Bijau, kad jis padarys ką nors, kad mane įskaudintų.“
„Nusprendžiau pasilikti kūdikį, bet bijosiu jam papasakoti apie jo tėvą.“
Parengė Dorotėja Noreikaitė
