Šeimos versle šiuo metu besisukanti G.Vaisietaitė apgailestavo, kad su broliu pavėlavo surengti kūrybos vakarą, kuriuo dar būtų galėjęs pasidžiaugti jų tėvas.
Paskutiniais savo gyvenimo metais žinomas aktorius ir skaitovas T.Vaisieta, lyg būtų pamiršęs, dukters paklausdavo, kokiame teatre ji dirba. Gal dėl senatvės jam buvo sušlubavusi atmintis, tačiau tėvas neįsivaizdavo dukters ne scenoje.
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Ginvilė dirbo 18 metų, jos brolis Perlis – penketą. Bet atžalos prisiminė, kad anuomet tėvas neskatinęs jų žengti aktorystės link, – matyt, nelinkėjo tokios profesijos dėl to, kad aktorius namuose būna retas svečias.
Tačiau aktorystę Ginvilė ir Perlis vadino svarbiu gyvenimo etapu ir naudinga patirtimi. Juolab šito periodo jau neįmanoma išmesti iš biografijos ar pamiršti.
Mieli vaikystės prisiminimai
Ne tik kraujo ryšys, bet ir aktorystė stipriai sieja seserį ir brolį. Jie kartu augo tėvų namuose, o baigę aktoriaus meistriškumo studijas susitiko vienoje teatro scenoje.
Kai G.Vaisietaitė lankė pirmąją klasę, gimė brolis. Vaikystės prisiminimus Ginvilė išsaugojo iki šiol. Tik dabar suaugusiam broliui papasakojo, kaip ji klausėsi per radiją pasakos ir viena ranka sūpavo vežimėlį su pusės metų Perliu, o jis, persisvėręs per kraštą, iškrito ant grindų.
„Dieve, koks buvo klyksmas, mama tuoj pat atlėkė. Broliui ant kaktos iškilo guzas, siaubas, kaip tuomet drebėjau, kad neatsitiktų kas nors baisaus“, – klausantis Perliui, kuris pirmąkart apie tai dabar išgirdo, pasakojo Ginvilė. Brolis atlaidžiai nusišypsojo.
P.Vaisietai iš vaikystės labiausiai įsiminė kelionės automobiliu su tėvu, kai jis važiuojant prašydavo jo ir Ginvilės dainuoti lietuvių liaudies dainas. T.Vaisieta su vaikais dažniausiai vykdavo į savo tėviškę Perlojos kaime, Varėnos rajone.
„Tėtis sugalvodavo priežastį, kodėl mums reikėtų dainuoti: tai žiguliukas netraukia, tai miegas ima. Jis sakydavo: „Vaikai, dainuokite, nes sustosime.“ Ir plėšdavome dainas – nuo jų ir dabar nesame nutolę“, – patikino P.Vaisieta, prieš septynerius metus įkūręs verslo konsultacijų įmonę. Jis dainuodavo, kai su tėvu ir seserimi kopdavo į sceną, o dabar – laisvalaikiu.
Nors T.Vaisieta nenorėjo, kad vaikai sektų jo profesiniu keliu, viskas susiklostė ne pagal jo norus. Žinomas aktorius svajojo, kad Ginvilė studijuotų medicinos mokslus.
Dainas ji dainuodavo, kad nepamirštų šaknų, bet ne tam, kad ruoštųsi studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Dar mokydamasis sostinės 9-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Šv.Kristoforo gimnazija) P.Vaisieta svarstė studijuoti aktorystę, nes lankė žinomos mokytojos Violetos Tapinienės suburtą dramos būrelį ir keliskart tapo respublikinio skaitovų konkurso nugalėtoju.
Teatras liko tik pomėgis
Kai Perlis baigė mokyklą, tais metais nebuvo renkamas aktorių kursas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, todėl tėvas sūnui patarė stoti į lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Baigęs pirmą kursą Perlis išvyko į Latviją atlikti karinės tarnybos, o grįžęs iš jos pasirinko studijas aktorių kalvėje. Muzikos ir teatro akademijoje P.Vaisietos ir bendramokslių kurso vadovai buvo teatro pedagogai Algė Savickaitė ir Henrikas Vancevičius, jau išėję anapilin.
Šiuo metu nei Perlis, nei Ginvilė nedirba teatre, aktorystė jiems liko tik pomėgis.
„Vaikystėje laukdavau tėčio iki vėlumos, kol jis grįždavo namo po spektaklio. Tuo metu gyvenome Senamiestyje, Dominikonų gatvėje, butas buvo vienas didelis kambarys, mūsų gyvenimas virdavo vienoje erdvėje. Po spektaklio grįžęs tėtis visada su manimi pasišnekėdavo, jis man dar nugarą pakasydavo, pasaką pasekdavo“, – prisiminimais dalijosi G.Vaisietaitė.
Kai Perlio ir Ginvilės motina žurnalistė bei kalbos redaktorė Birutė dirbdavo vakarais, tėvas ūgtelėjusius vaikus vesdavosi į spektaklius. Sūnui labai patiko žvelgti į tėvą, kai jis būdavo scenoje. Žinomas aktorius ir skaitovas sūnui darė įspūdį, dėl kurio jis būdamas septintoje klasėje pradėjo dalyvauti skaitovų konkursuose.
Namuose tėvas irgi patardavo atžalai, kaip išraiškingai deklamuoti ar skaityti tekstą. T.Vaisieta sūnui duodavo pastabų dėl tarimo, logikos, repertuaro.
„Dabar savo jauniausiai devyniolikametei dukrai, kuri dalyvauja skaitovų konkursuose, visąlaik pabrėžiu: žiūrėk, ką skaitai, kodėl skaitai ir kam skaitai. Jeigu į tuos klausimus nerasi atsakymo, ar yra prasmė eiti į sceną?“ – tikino šviesaus atminimo tėvo patarimus perėmęs P.Vaisieta, turintis keturis vaikus. Ar jaunėlė nesieks aktorystės? Perlis išdavė, kad jos svajonė – grafikos dizainas.
Nors T.Vaisietai atrodė, jog Ginvilei tiktų būti gydytoja, jis nesupyko, kad duktė ėjo jo pėdomis. Žinomas aktorius atžaloms suteikė pasirinkimo laisvę, bet į aktorystę nestūmė.
Lygiai taip pat elgiasi ir aktoriaus duktė su sūnumi.
„Aš labai norėjau, kad mano sūnus būtų architektas. Dar kai jo laukiausi, svajojau, kad jis bus architektas. Bet jis nenori“, – nusijuokė G.Vaisietaitė, kurios apie 23 metų sūnus Tomas pasirinko psichologijos mokslus. Savo tėvo garbei aktorė sūnų pavadino jo vardu.
Klausė tėvo patarimų
„Buvome geri vaikai, klausydavome tėvų protingų patarimų. Vaikystėje svarsčiau ir apie teisės studijas, bet mama mane paprotino: Perli, tu esi meniškos sielos, lankai teatrą, grieži smuiku, bendrausi su tais žmonėmis, kurie nebus iš tavo pasaulio. Pasakiau: gerai, neisiu ten, bet tada noriu studijuoti aktorinį meistriškumą“, – apie profesijos pasirinkimą pasakojo P.Vaisieta.
Perlis buvo užsimojęs vykti į Maskvą studijuoti aktorystės. Bet jį sustabdė tėvas: „Kiek aktoriukų važiavo laimės ieškoti į Maskoliją, iš ten dažnas parsivežė Mašą ar Natašą – juos greitai suvystydavo. Nevažiuok, čia stuburą užsiaugink, čia šaknis įleisk.“ Paklausiau, nevažiavau“, – šypsodamasis tikino P.Vaisieta, kurio balsas labai panašus į tėvo.
Netgi pažįstami painiodavo Tomo ir Perlio balsus, kai Vaisietų namuose suskambėdavo telefonas. Pakėlęs ragelį aštuoniolikametis Perlis išgirsdavo aktoriaus bičiulių pasisveikinimą: „Laba diena, Tomai.“ Sūnus neapsimesdavo tėvu ir mandagiai atsakydavo: „Čia Perlis, ne Tomas.“
Privatų verslą sukūręs ir mokymus vedantis P.Vaisieta jaučiasi patenkintas dabartine veikla, nes nereikia niekam rankos bučiuoti, esi nepriklausomas.
„Mūsų tėvas, kai nebegavo pakankamo dėmesio ir nebuvo užsiėmęs darbu, kūrė monospektaklius. Man dirbant teatre taip pat buvo sukilusios ambicijos, nes laukti, kol režisierius tau ką nors pasiūlys arba nepasiūlys, buvo per didelė prabanga“, – tikino Perlis.
G.Vaisietaitė pritarė broliui, išsukusiam iš aktorystės kelio, ir pabrėžė, kad šeimoje jie nebuvo mokomi ko nors kaulyti, prašyti, žemintis.
Perliui ir Ginvilei niekada nesinorėjo suktis pramogų pasaulio vakarėliuose, kad juose būtų pastebėti žinomų režisierių.
„Vidinis orumas buvo labai svarbus“, – tvirtino Perlis.
T.Vaisieta ir jo duktė Ginvilė su scena atsisveikino vienu metu, kai teatre pūtė permainų vėjai.
Žinomas aktorius buvo išleistas į pirmalaikę pensiją, o jo dukters etatas buvo panaikintas. Nors Ginvilei pasiūlė valytojos darbą teatre, ji galutinai užvėrė aktorių šventovės duris.
Rado primargintus lapelius
Vaisietai nesigaili ėję tėvo pėdomis, dirbę su juo viename teatre, kartu kūrę vaidmenis. „Būtų kvaila gailėtis. Argi gyvenimas veltui praėjo, kai ką nors veikei? Man viskas buvo vertinga. Dabar netgi manau, kad niekam nieko neturiu įrodinėti, nieko nebebijau“, – sakė Ginvilė.
Skaitovų konkursai ir aktorystė Perliui padėjo įgyti pasitikėjimo, išmokė be suvaržymų bendrauti su auditorija, išlavino kūrybišką mąstymą.
Sūnus net ir po tėvo mirties su šypsena prisiminė, kaip juodu vaidino spektaklyje „Don Žuanas“. P.Vaisieta vaidino Don Žuano tėvą, o T.Vaisieta – patį Don Žuaną. Perlis kaip aktorius save įsivaizdavo dramatiškų vaidmenų kūrėju, tačiau nuo studijų metų jam buvo skiriami komiški vaidmenys.
Gal turi būti tragikas, kad taptum komiku ir prajuokintum žiūrovą?
Tėvas Perliui buvo geras patarėjas ir turėjo uoslę, kaip vaidmenį pakreipti tam tikra linkme. Ir sūnus tame spektaklyje jo patarimais pasinaudojo.
Neseniai G.Vaisietaitė rado tėvo rašytus lapelius, kurie buvo primarginti pastabų, kai ji su broliu būdavo scenoje. T.Vaisieta rašė salėje užgesus šviesoms, todėl rašysena kai kur neaiški. Bet akivaizdu, kad žinomas aktorius nebuvo abejingas dukters ir sūnaus vaidmenims.
