Pirmadienį netektį išgyvenantis vyras įkėlė į savo feisbuko paskyrą tokį tekstą: „Man iki šiol plūsta daug užuojautų. Ir visi klausiate, kuo galite padėti mano šeimai. Visą laiką atsakydavau, kad nežinau. O dabar žinau. Man stipriai padėsite, jei užversite renginiais. Rekomenduokite mane įmonėms ir privatiems asmenims organizuoti jų šventes arba tiesiog pravesti jų renginius. Dabar man kaip niekad reikia kuo daugiau įtemptai dirbti, kažką veikti, kad nebūtų laiko nerti į apmąstymus bei prisiminimus. Turiu pasirūpinti savo likusia šeima – mano dviem berniukais ir naujagimiu. Ačiū iš anksto kiekvienam iš Jūsų.“
Portalui lrytas.lt susitikus su Evaldu, apie skaudžią netektį daug pasakoti jis nebuvo linkęs. Prasitarė, kad žmonai problemų su sveikata buvo kilę ir nėštumo metu, bet ji laikėsi gydytojų rekomendacijų ir atrodė, kad viskas turėtų būti gerai. Kai vieną dieną, likus porai savaičių iki numatytos gimdymo datos, jai pasidarė bloga, jie skubiai nuvyko į ligoninę. Gimė vaikelis, o žmona keletą dienų po gimdymo buvo be sąmonės ir buvo aišku, kad jos būklė labai bloga. Gydytojai, Evaldo supratimu, padarė, ką galėjo, bet moters išgelbėti nepavyko.
Naujagimis dabar jaučiasi gerai. Jį prižiūri tėtis, padedamas močiučių. Berniukui suteiktas vardas, kuris patiko ir jo mamai.
Su vyresniaisiais sūnumis tėtis yra kalbėjęs apie tai, kad mama išėjo ir niekada nebegrįš. Berniukai situaciją supranta. Tėtis dabar stengiasi prižiūrėti, kad jie ir toliau ruoštų pamokas, lankytų būrelius, žodžiu, gyventų panašiai, kaip ir iki tol, tik be mamos.
Ar vyrui po tokios sunkios netekties nebus sunku vesti linksmus renginius? „Kadangi šeimoje aš likau vienas maitintojas, turiu nepalūžti ir galvoti apie tai, kaip ją aprūpinti. Mano žmona uždirbdavo nemažai, o dabar viskuo turėsiu rūpintis aš vienas. Be to, jaučiu, kad darbas man gali padėti ir psichologiškai – kai ruošiesi renginiui arba jį vedi, sakai sau, kad turi galvoti apie darbą, ir lieka mažiau laiko liūdnoms mintims apie praradimą“, – sakė renginių organizatorius ir vedėjas.
Iš tiesų jis viename renginyje dalyvavo ir tada, kai žmona be sąmonės gulėjo ligoninėje, ir dar viename – po jos laidotuvių. Jis jautėsi įsipareigojęs žmonėms, su kuriais buvo iš anksto dėl to sutarta.
Minėtąjį skelbimą į savo socialinio tinklo paskyrą įdėdamas Evaldas tikėjosi, kad jo draugai galbūt kažkam jį rekomenduos būsimiems renginiams. Jis anaiptol nemanė, kad skelbimas sulauks didžiulio nepažįstamų žmonių bei žiniasklaidos susidomėjimo.
Ar tai reiškia, kad jo darbotvarkė jau užpildyta? „Nors sulaukiau daugybės žinučių, realių darbo pasiūlymų nebuvo daug. Daugiau žmonių man reiškė užuojautą ar guodėsi, kad panašų sielvartą teko patirti ir jiems. Buvo net ir moterų, kurios rašė, kad galėtų užimti mano žmonos vietą“, – liūdnai konstatavo E.Ventskutonis.
Susisiekti su Evaldu, jei turite ką jam pasiūlyti, galima jo feisbuko paskyroje
