Mamos skausmas: „Žuvėdroje“ šokusi dukra septintus metus nesikelia iš lovos

Klaipėdietė Živilė Rimienė (56 m.) pokalbio metu pabrėžė, kad žmonėms, kurie nesusidūrę su sunkaus ligonio slauga, bus sunku suprasti, ką ji išgyvena. O ir tiems, kuriems tenka rūpintis senu žmogumi, paprasčiau negu jai, jau septintus metus slaugančiai savo dukrą, buvusią „Žuvėdros“ šokėją Ingą Rimaitę (34 m.). Tiesa, šiuo metu, kad našta būtų lengvesnė, Ž.Rimienė ieško slaugės.

 Kai buvo sveika, Inga buvo labai veikli ir energinga mergina.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Kai buvo sveika, Inga buvo labai veikli ir energinga mergina.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Kai buvo sveika, Inga buvo labai veikli ir energinga mergina.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Kai buvo sveika, Inga buvo labai veikli ir energinga mergina.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Jau septintus metus ji negali pati atsikelti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Jau septintus metus ji negali pati atsikelti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Jau septintus metus ji negali pati atsikelti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Jau septintus metus ji negali pati atsikelti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Dėl merginos nelaimės tikriausiai kaltas kalio trūkumas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Dėl merginos nelaimės tikriausiai kaltas kalio trūkumas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Kartais tėvai ją nuveža prie jūros, kurią ji taip mėgo, būdama sveika.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Kartais tėvai ją nuveža prie jūros, kurią ji taip mėgo, būdama sveika.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Ingą į lauką tėvai išneša tik geru oru, nes reikia ją saugoti nuo ligų.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Ingą į lauką tėvai išneša tik geru oru, nes reikia ją saugoti nuo ligų.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jun 12, 2019, 8:24 PM, atnaujinta Jun 13, 2019, 2:11 PM

Nelaimė Ingą ištiko 2013 m. vasario 1 d. Ji buvo savo namuose Kaune ir ruošėsi į darbą, kai staiga nualpo, ją apėmė konvulsijos. Jos sužadėtinis Tomas puolė kviesti medikus, bet prisiskambinti nepavyko, todėl draugę į ligoninę gabeno pats. Ten ją ištiko klinikinė mirtis.

„Gal, jei tada būtų pavykę greičiau sulaukti pagalbos, Inga dabar būtų sveika. Bet, žinoma, iš tokių svarstymų jokios naudos“, – sakė Ž.Rimienė.

Kas tą rytą nutiko iki tol sveikata nesiskundusiai merginai, jos artimieji iki šiol tiksliai nežino, bet mano, kad kalta yra hipokalemija, tai yra, kalio trūkumas. Dėl jo sutriko širdies ritmas, tada smegenims pritrūko deguonies ir ištiko klinikinė mirtis. Prieš keletą dienų iki lemtingo įvykio dukra viešėjo pas tėvus, ir mama girdėjo, kaip ji telefonu su gydytoja kalbėjosi apie savo kraujo tyrimų rezultatus. Tada ji džiaugėsi, kad kalio kiekis kraujyje pakilo.

2014 m. Ingos sužadėtinis „Lietuvos rytui“ sakė, kad, jo nuomone, prie draugės nelaimės prisidėjo itin intensyvus jos gyvenimo ritmas – mergina ne tik dešimt metų buvo šokių kolektyvo „Žuvėdra“ narė, bet ir dirbo vienos įmonės vadovo asistente bei studijavo magistrantūroje.

Po nelaimės Inga du mėnesius praleido komoje. Iš jos pabudusi turėjo iš naujo mokytis kvėpuoti, ryti maistą, reaguoti į aplinką. Jai buvo skirta reabilitacija ir artimieji tikėjosi ją pastatyti ant kojų, bet Ingos būklė pasirodė pernelyg sudėtinga. Sportuoti reabilitacijoje ji labai nenorėjo – tikriausiai jautė stiprų skausmą. Kai kartą, būklei lyg ir pagerėjus, artimieji vėl ją nuvežė mankštintis, po vienos dienos užsiėmimų pakilo aukšta temperatūra.

Dabar Inga dažniausiai guli lovoje. Ji negali valingai judėti, nekalba, negali kramtyti – ją reikia maitinti trintu maistu. „Šiek tiek pasukti galvą, pažiūrėti į langą ji gali, tačiau jei nori padaryti sudėtingesnį judesį, jos rankos ima nevalingai judėti. Ir kai ją prilieti, ji visa įsitempia, apskritai ji visą laiką būna įsitempusi. Tai vadinama spastika, ir tai yra bjaurus dalykas“, – sakė Ingos mama.

Kiek ligonė supranta, iki galo neaišku, nes ji negali to pasakyti. „Matome, kad ji kažką supranta, taip pat galiu paprašyti, kad ji užsimerktų, jei kažko nori, ir ji tai padaro. Kartais atrodo, kad ji mėgina kažką pasakyti, bet jai neišeina. Pirmaisiais metais ji dar šį tą ištardavo, mokėjo ir skaičiuoti, bet būklė tik pablogėjo. Man labai baisu, kad dabar Ingai depresija – juk, kuo daugiau toks ligonis supranta apie savo sudėtingą būklę, tuo jam liūdniau. Geriau tiems ligoniams, kurie nieko nesupranta“, – konstatavo Ž.Rimienė.

Liūdna ir Ingos tėvams, turintiems visą laiką būti šalia dukros – tokių ligonių slauga vargina ir fiziškai, ir emociškai. Tėtis kiekvieną naktį keliasi tris kartus, kad dukrą paverstų ant kito šono. Jei to nedarytų, gali atsirasti pragulų. Slaugos pradžioje, kai to dar gerai neišmanė, viena pragula buvo atsiradusi, ir pasirodė, kad ją išgydyti labai sunku.

Nelengva ir dukrą kilnoti, tačiau nuosavame name gyvenantys tėvai ją nuolat išneša į kiemą, o kartais, kai geras oras, nusiveža į bažnyčią ar prie jūros, kurią ji taip mėgdavo, kai buvo sveika.

Mylimasis nenusigręžė

Namuose Inga nuolat žiūri televizorių. „Draugės, kurių ji turėjo daugybę, ją susirgusią po vieną kartą aplankė ir dingo – toks jau gyvenimas. Tiesa, yra du nepažįstami žmonės, kurie kas mėnesį į Ingos Rimaitės labadaros ir paramos fondo sąskaitą perveda po 10 eurų. Vienas jų, įtariu, yra buvęs jos bendramokslis, o kas kita moteris – nežinau, bet esu šiems žmonėms dėkinga“, – sakė Ž.Rimienė.

Kartais Ingos aplankyti iš Kauno į Klaipėdą atvyksta buvęs širdies draugas Tomas. Pirmaisiais metais jis mergina labai rūpinosi ir tikėjosi, kad ji pasveiks ir jie susituoks, kaip ir buvo planuota. Dabar jis jau turi kitą gyvenimą, turi ir vaiką, bet neįgalia tapusios buvusios mylimosios neužmiršta. „Tomas yra vienintelis žmogus, su kuriuo galime Ingą palikti savaitgaliui ir būti dėl jos visiškai ramūs“, – sakė Ž.Rimienė.

Tiesa, moteris turi dar vieną dukrą ir sūnų, jau turi ir anūkų. „Jeigu turėčiau tik vieną vaiką, viskas galėjo baigtis visai liūdnai, o dabar suprantu, kad reikia gyventi toliau“, – užsiminė pašnekovė.

Slaugę rasti nelengva

Ž.Rimienė, seniau derinusi dukros slaugą su darbu (ji baigusi ekonomikos mokslus ir ėjo rimtas pareigas vienoje įmonėje) labai nuo to pavargo, taigi ryžosi iš darbo išeiti. „Tiesa, valstybės skiriama parama tokių ligonių poreikiams labai maža. Man gaila tų žmonių, kurie gyvena nuo algos iki algos – prireikus rūpintis sunkiu ligoniu, dėl nepritekliaus gali tekti atiduoti jį į slaugos namus, o tai – trumpiausias kelias į išėjimą. Aš šį tą atsidėjau juodai dienai, taigi galiu ir slaugę samdytis“, – sakė Ž.Rimienė.

Seniau Inga yra turėjusi vieną gerą slaugę, tačiau šiai teko darbo atsisakyti, kai prireikė slaugyti savo mamą. Dabar tėvai ieško naujos padėjėjos. Norinčiųjų kreipiasi nemažai, bet tinkama moteris kol kas neatsirado.

„Nemažai moterų rašo, kad galėtų dirbti dalį dienos ar savaitės, bet mums reikėtų slaugės visai dienai. Rašo ir moterys iš kitų miestų, kurios norėtų kartu su mumis gyventi Klaipėdoje, bet vyras nenori gyventi su svetimu žmogumi. Didelių reikalavimų slaugei nekeliame, bet norėtųsi, kad ji turėtų darbo su ligoniais patirties, neturėtų žalingų įpročių, būtų nuoširdi ir atjaučianti“, – sakė Ž.Rimienė.

Be to, slaugė turėtų tikti pačiai Ingai – ji to pasakyti negali, bet gali parodyti. Viena į namus užsukusi pretendentė Ingos mamai gal ir būtų tikusi, bet pačios ligonės kūno temperatūra po šio vizito pakilo iki 40° C – taip jos organizmas parodo, kad jam kažkas nepatinka.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.