Šuoliai parašiutu, važiavimas „enduro“ motociklais bekelėmis, plaukiojimas vandenlentėmis, leidimasis snieglentėmis nuo kalnų, laipiojimas uolomis. Vieniems vien mintis apie tokį laisvalaikį gali sukelti stresą, o štai kitiems tai tampa puikia atgaiva.
„Vieni tiesiogine žodžio prasme medituoja, o aš radau, kas man suteikia tokį pat atotrūkį nuo kasdienybės.
Kai vairuoju motociklą, irgi visas būnu susitelkęs į tą akimirką – turiu galvoti apie techninius motociklo valdymo ypatumus.
Po visos dienos įtempto protinio darbo prie kompiuterio biure tai labai gerai išvalo smegenis, be to, tai labai geras kelių valandų sportas. Taip pat ir šokant parašiutu“, – savo pomėgius atskleidė bendrovės „Trafi“ vienas įkūrėjų M.Vizbaras.
Ne tik aktyvumo, bet ir iššūkių troškimas Mantą lydi nuo vaikystės. Kai važinėdavo su broliu dviračiais, būtinai jiems reikėdavo susikalti trampliną, jei riedučiais – tai nuo kalniukų, jei riedlentėmis – nuo kuo statesnio kalno, nes anksčiau riedlenčių parkų juk nebuvo.
Manto tėvai irgi visada buvo aktyvūs, tad paskui juos – ir vaikai. Nuo septynerių metų Mantas su visa šeima čiuoždavo vandens slidėmis. Vėliau jas pakeitė vandenlenčių parkai, kuriuose ėmė lankytis su draugais ir mokytis triukų.
Tada – snieglentės. Po mokslų pradėjus dirbti atsirado galimybė važiuoti į kalnus, nusipirkti vieną motociklą, po to kitą. O kaip atsirado šuoliai?
„Mano tėtis buvo kažkiek šokinėjęs, taip pat pusbrolis, tad ir man parūpo išbandyti. Pirmas šuolis buvo, kai šokau vienas kupolo tipo parašiutu iš kilometro aukščio.
Tada iš 3–4 kilometrų, kai patiri ir laisvą kritimą. Kolega, su kuriuo vykome šokti pirmą kartą, taip įsitraukė į šią veiklą, kad tai tapo jo darbu.
Aš irgi pamėgau. Pradėjau nuo pirmo šuolio iš kilometro aukščio be laisvo kritimo, netrukus atsirado noras patikrinti, ką dar galima iš šio sporto gauti“, – pasakojo M.Vizbaras.
Pirmus kartus, pasak Manto, tiesiog mėgaujiesi adrenalinu, pratiniesi prie laisvo kritimo, o vėliau su kiekvienu šuoliu mokaisi daryti pratimus, figūras ore – tokias kaip stovėjimas, sėdėjimas, kritimas žemyn galva, šokimas grupelėje.
Iššokęs iš lėktuvo žmogus krinta apie 200 kilometrų per valandą greičiu, bet greitį galima šiek tiek valdyti. Šį įgūdį reikia tobulinti šokant keliese, kad būtų galima susikabinti rankomis, kristi vienam priešais kitą.
Per 4 metus Mantas atliko 110 šuolių. Jaunas vyras šypsojosi, kad nėra čia kuo per daug pasigirti. Tačiau jis ir nesiekia tapti profesionalu, o tiesiog mėgaujasi laisvo kritimo metu patiriamomis emocijomis.
Norėtų kada nors šokti užsienyje, pavyzdžiui, Dubajuje, tačiau tam turi turėti aukštesnę licenciją. Norint ją gauti, reikia atlikti dar daugiau šuolių Lietuvoje.
Mantas tikino, kad neapsikrauna mintimis, kas nutiktų, jei parašiutas neišsiskleistų, tokių filmų galvoje nekuria.
„Šuoliai parašiutu nėra neapgalvota avantiūra, tai – moksliškai apskaičiuotas veiksmas. Galėčiau palyginti su verslu. Prieš pasirinkdamas vieną iš kelių variantų turi įvertinti riziką, rezultatus.
Taip pat ir šokant. Jei neišsiskleidžia vienas parašiutas, yra antras. Žinai, ką reikia daryti, kad būtų kuo saugiau ir jeigu kas nors būtų blogai. Be to, kad susižeistum ar mirtum šokdamas parašiutu, rizikos mažai, lyginant su kitomis aštrius pojūčius sukeliančiomis sporto šakomis“, – paaiškino M.Vizbaras.
Viso laisvalaikio šuoliams Mantas neskiria, nes tai atima nemažai laiko. Vasara ne guminė – norisi ir baidarėmis plaukti, ir prie jūros su draugais nulėkti, ir gatvių motociklu ramiai pasivažinėti, ir „enduro“ motociklu bekelėmis. Pastarasis sportas šiuo metu užima didžiausią Manto laisvalaikio dalį.
„Po dviejų trijų valandų iš miškų grįžtu ne tik visiškai pamiršęs darbo rūpesčius, bet ir fiziškai išsikrovęs, maloniai pavargęs. Be to, prisigalvoju sau ir didesnių iššūkių. Pavyzdžiui, per savaitę apvažiuoti motociklu Lietuvą renginyje APL, dalyvauti Pabradės ralyje. Bet ne tam, kad laimėčiau, o kad pakovočiau su savimi.
Tai stiprina charakterį, ugdo užsispyrimą“, – pasakojo Mantas ir pasidžiaugė, kad iki šiol pavyksta išvengti didelių traumų.
Ateityje M.Vizbaras norėtų pakeliauti kelioniniais motociklais kur nors po Afriką. O praėjusios vasaros šilumą buvo iškeitęs į kelionę jachta po Arkties vandenyno salas. Prieš tai Omane kanjone laipiojo olomis.
Gerai, kad artimiausių draugų kompanijoje Mantas turi bendraminčių, su kuriais gali kartu leistis į išvykas.
Kad vadovaujamas pareigas einantis M.Vizbaras mėgsta aktyvią veiklą, žino ne visi darbuotojai, tačiau gali įtarti, mat jis skatina sportuoti ir kitus.
Įmonės biure yra tiek stalo teniso, tiek stalo futbolo stalas, žaidimų kompiuteris „PlayStation“. Ateina trenerė ir veda mankštą, darbuotojai turi galimybę eiti į sporto klubą, žaisti krepšinį arba užsiimti kitu sportu.
Be to, yra dar viena paslaptis. „Trafi“ darbo patalpose yra įrengtas muzikos kambarys, kuriame yra daugybė įvairių instrumentų. To kambario sienos buvo kiek galima labiau izoliuotos, tad darbuotojai norėdami padaryti pertrauką nuo protinio darbo gali nevaržomai pagroti.
