Tos pačios gimnazijos devintokė Ieva Butauskaitė irgi domisi architektūra ir inžinerija. Gimnazistė mano galinti sėkmingai imtis veiklos daugelyje sričių, tačiau jau porą metų rimtai galvoja apie šias kryptis. Devintokei inžinieriaus specialybė neatrodo vyriška, nes kur kas svarbiau – patinkamas darbas.
Domėtis inžineriniais mokslais Kauno moksleivius skatina daugiau kaip prieš trejus metus bendrovės „Kauno tiltai“ kartu su partneriais įkurta „Akademija@Kauno Tiltai“. Šios iniciatyvos vienas bendraminčių Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas apgailestavo, kad rinkdamiesi specialybę jaunuoliai dažnai nepagalvoja apie karjeros perspektyvą.
Inžinieriaus diplomas pareikalauja nemažai pastangų, nes į programą įtraukta aukštoji matematika, fizika ir kiti tikslieji mokslai, tačiau Kauno technikos kolegijos patirtis rodo, kad užsispyrusių studentų netrūksta. Šiemet ši aukštoji mokykla sulaukė valstybės finansuojamos programos rengti kelininkus.
Kauno technikos kolegijos vadovas pripažino, kad klaidinga manyti, esą visi keliai Lietuvoje jau nutiesti, todėl kelininkams greit nebus ką veikti. Kelininko profesija yra konkreti, praktiška ir perspektyvi. Šiuolaikiniai keliai yra tarsi arterijos žmogaus kūne, kuriomis kraujas gabena deguonį ir maisto medžiagas. Juk kiekvienas žmogus nori greitai, patogiai ir nebrangiai pasiekti kelionės tikslą – darbą, studijas, pramogas. Tokios arterijos yra labai svarbios.
N.Varnas pateikė pavyzdį: anksčiau nuvykti iš Kauno į kitą miestą reikėdavo sugaišti daugiau laiko, o dabar kelionėje kartais užtrunkama tiek, kiek nuvažiuoti iš vieno laikinosios sostinės krašto į kitą.
Ateityje bus dar sunkiau išsiversti be kelininkų. Dėl miestų plėtros teks kurti naujus transporto mazgus, padedančius išvengti spūsčių gatvėse. O kas tai padarys, jei šalyje jau dabar trūksta tiltų statybos inžinierių, inžinierių sąmatininkų, nes jų pernelyg mažai rengiama?
Kita vertus, kelias – tai inžinerinis statinys, kuris greitai susidėvi. Kelius būtina nuolat prižiūrėti ir atnaujinti, todėl kelininko profesija turi būti perduodama iš kartos į kartą. Kadangi Lietuvoje inžinerinės studijos sulaukia vis mažesnio susidomėjimo, N.Varnas įsitikinęs, kad verslas galėtų daug nuveikti šioje srityje.
Viena didžiausių transporto infrastruktūros bendrovių Baltijos šalyse „Kauno tiltai“ skyrė daug dėmesio, kad inžineriniai mokslai taptų populiaresni. Šios bendrovės idėja rengti ir finansuoti programą „Game of Roads“ („Kelių žaidimas“) – unikali galimybė, padedanti 9–12 klasių moksleiviams iš arčiau susipažinti su kelininko profesija. Tokia patirtis vertinga priimant sprendimą, ką studijuoti.
Naujos programos pavadinimas – užuomina į populiarųjį serialą „Sostų karai“ („Game of Thrones“), rodanti, kad veikla yra įdomi ir intriguojanti.
Šį rudenį prasidėjusi nemokama neformalaus ugdymo programa „Game of Roads“ vykdoma pagal išsamų planą: lankomi objektai, kuriuose įgyvendinami „Kauno tiltų“ laimėti projektai, įmonės laboratorija, kurioje vyksta eksperimentai. Dar moksleiviams organizuojamos diskusijos su įvairių sričių profesionalais – mechanizacijos, geodezijos, projektavimo ir kitų skyrių atstovais.
Į šią programą įtraukti ir praktiniai dalykai, pavyzdžiui, naudojant dronus kuriamas erdvinis kelio modelis. Bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius apgailestavo, kad kelininko profesija nepelnytai užmiršta, o šios profesijos prestižas sumenkęs. Dėl šios priežasties kilo idėja kurti neformalaus ugdymo programą.
„Inžinieriaus specialybė niekada nesensta, ji tampa vis modernesnė, nes šiuolaikinės technologijos sparčiai plėtojamos. Remdami moksleiviams skirtą neformalaus ugdymo iniciatyvą siekėme išsklaidyti mitus ir parodyti šios profesijos žavesį“, – pasakojo A.Rusevičius. Nors inžinieriaus diplomas sunkiai įgyjamas, jis atveria daug galimybių įsidarbinti.
Jaunas specialistas gali tapti ne tiktai darbų vadovu, dirbančiu lauko sąlygomis, jo darbo vieta gali būti ir biuras, kuriame techninei kūrybai skiriama itin daug dėmesio, kuriame rengiami ir administruojami įvairūs projektai. „Ateities inžinierių studija“ – dar vienas pavyzdys, kaip galima sudominti jaunąją kartą ir atskleisti inžinieriaus profesijos privalumus.
Dirbdamas su moksleiviais šios studijos vadovas, Kauno technologijos universiteto doktorantas Daumantas Židanavičius atrado naują pašaukimą. Įkurtos studijos tikslas – parodyti jaunimui, kaip atrodo inžinerija iš vidaus, kaip skaityti įprastą brėžinį. Taikydamas statinę ir dinaminę apkrovą šis inžinierius yra įvertinęs keliolika Lietuvos tiltų. D.Židanavičius daug prisidėjo rengiant tiltų projektus per Pievio, Vadaksties, Šventosios upes, taip pat ruošdamas įvairių Nemuno tiltų remonto projektus.
„Noriu, kad moksleiviai suprastų, kaip atrodo projektas, iš ko jis sudarytas, kokia informacija pateikiama ir kodėl ji svarbi, kokios informacinių technologijų programos naudojamos projektuojant statinius, gatves ir tiltus“, – pasakojo D.Židanavičius. Moksleiviai noriai imasi šių užduočių, nes tai ugdo kūrybingumą – ypač erdvinį mąstymą ir vaizduotę. Daug laiko prie kompiuterio praleidžiantys jaunuoliai puikiai sugeba interneto platformoje projektuoti miestus ir jų infrastruktūrą, statyti tiltus, tiesti kelius.
Virtualioje erdvėje atsiradę projektai daugeliui šių moksleivių gali tapti tramplinu į ateitį. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros vedėjas Viktoras Vorobjovas džiaugėsi, kad nors Lietuvoje gerai išplėtotas automobilių kelių, geležinkelių ir miestų gatvių tinklas, būtina galvoti apie ateitį.
Tai naujų kelių, geležinkelių ir miestų gatvių (aplinkkelių) statyba, taip pat įgyvendinami tokie sudėtingi projektai kaip „ViaBaltica“, „RailBaltica“, numatyta Klaipėdos uosto rekonstrukcija ir greitaeigių traukinių linija. Susisiekimo infrastruktūra – viena svarbiausių šalies ūkio sričių, lemianti ekonominę plėtrą ir gyvenimo kokybę.
Ypač svarbu susisiekimo infrastruktūrą tinkamai prižiūrėti, planuoti remonto arba rekonstravimo darbus. Tačiau kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija ateityje neturės nieko bendra su fiziniu darbu statybose.
Prasidėjus skaitmenizacijos, daiktų interneto erai naudojamas milžiniškas duomenų kiekis, jau dabar diegiamos intelektualios transporto sistemos. Šioms technologijoms turi būti sukurta nauja infrastruktūra. „Mūsų laukia dideli iššūkiai, turime keisti tradicinio kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos specialisto sampratą ir rengti naujos kartos specialistus“, – teigė V.Vorobjovas.
Publikacija paruošta bendradarbiaujant su „Kauno tiltai“.
