Klaida įvyko sausio 13 d., pirmadienio, rytą, kai iš ligoninės kelių valandų skirtumu išgabenti dveji moterų palaikai, o paaiškėjo tą pačią dieną apie 16 val. Tačiau pataisyti padėtį jau buvo per vėlu: Birutės motinos palaikai jau buvo kremuoti, nors ji ir jos brolis to nenorėjo – to pageidavo kitos velionės artimieji.
Raseinių ligoninės direktorius Vidmantas Merkliopas pripažino, kad įvyko klaida, kai buvo supainioti dviejų moterų palaikai. Klaidos esmė – ta, kad panašiu metu, sausio 12-13 d., mirė dvi garbaus amžiaus moterys, kurios abi buvo vardu Elena.
Pagal bendrą tvarką mirusiajam ant kairės rankos uždedama identifikacinė apyrankė, ant kurios nurodomas jo vardas, pavardė ir gimimo metai; velionis užregistruojamas specialiame žurnale. Prieš tai, dalyvaujant artimiesiems, būna išduotas jo mirties liudijimas.
Velionio kūną iš ligoninės gali atsiimti laidojimo namų atstovai, jeigu artimieji yra davę tam sutikimą.
Prieš atiduodant palaikus sutikrinami dokumentai ir garsiai perskaitomas ant velionio apyrankės užrašytas vardas, pavardė, gimimo metai.
Pirmosios senolės palaikai buvo perduoti laidojimo namų atstovui, dalyvaujant keliems jos artimiesiems. Ligoninės slaugytoja perskaitė tik velionės vardą – Elena, atidengusi parodė artimiesiems jos žilą viršugalvį, ir niekam jokių abejonių nekilo.
Po kurio laiko antrųjų, Birutės mamos, palaikų atsiimti atvyko Juozo Skamarako laidojimo biuro darbuotojas. Šios įmonės atstovė Vaida Skamarakienė sakė: „Mes tikrai nesijaučiame padarę klaidą. Kai mūsų atstovas nuvyko į ligoninę, joje buvo tik vienos moters palaikai. Mūsų atstovas du kartus pakartojo moters, kurios paimti atvyko, vardą ir pavardę, tad kai tie palaikai buvo išduoti, jokių abejonių nekilo.“
Kai J.Skamarako laidojimo biuro darbuotoja tą dieną prieš 16 val. ėmėsi ruošti palaikus šarvojimui, ji pamatė, kad ant apyrankės nurodyta kitos moters pavardė. Ji išsigandusi tuojau paskambino įmonės direktoriui, tas pakvietė moters dukrą Birutę atpažinti palaikų, ir toji pasakė, jog tai – ne jos motina.
Įmonės direktorius tuojau paskambino į ligoninę. Šioje iš pradžių dar suabejota, kad tokia klaida galėjo įsivelti, bet netrukus tiesa paaiškėjo.
Tuojau susisiekta su kitos velionės artimaisiais ir juos atstovavusia laidojimo įmone, bet paaiškėjo, kad velionės palaikai jau kremuoti.
„Mama norėjo, kad ją palaidotume ąžuoliniame karste, apvilktą tautiniais rūbais. Taip ir padarėme – į karstą įdėjome jos pasirinktus rūbus, tik jos jais apvilkti negalėjome – juk iš jos buvo telikusi saujelė pelenų – tad teliko urną su jais įdėti į karstą“, – sakė ponia Birutė.
„Taip, mes pripažįstame klaidą, padarytą mūsų darbuotojos, tačiau kartu tai ir artimųjų, ir laidojimo namų atstovo klaida – klaidų padarė visi. Abiejų velionių artimųjų mes atsiprašėme, bet, deja, klaidos ištaisyti jau nebuvo įmanoma“, – sakė ligoninės direktorius V.Merkliopas.
Direktorius pripažino, kad slaugytoja, atidavusi palaikus, žinojo, kad toje pačioje patalpoje vežimėliuose guli du garbaus amžiaus moterų kūnai, bet ji nepagalvojo, kad gali kilti tokia painiava. Ne tuos palaikus atidavusi darbuotoja gavo pranešimą apie darbo pareigų pažeidimą, bet liko dirbti toliau. Per 30 direktoriaus darbo šioje ligoninėje metų nieko panašaus nebuvo nutikę.
Velionės dukra Birutė sakė, kad pretenzijų ligoninei tikriausiai nereikš, nes reikėtų lankytis teismuose ir kaskart prisiminti šį skaudų įvykį. Jos mama Elena buvo geros širdies, atleisti linkusi moteris, tad ji tikriausiai nenorėtų, kad jos artimieji veltųsi į konfliktus dėl jos mirties.
