Neseniai po viešnagės Barselonoje grįžęs M.Levickis degė idėja, kaip sukurti neįprastą šviestuvą.
Akordeonininkas vienoje prabangių drabužių parduotuvių negalėjo neatkreipti dėmesio į palubėje kabančią raizgalynę, kurios apačioje švietė elektros lemputės.
Beje, panašų šviestuvą muzikantas jau turi savo bute Vilniuje, tik lemputės šviečia ne į apačią, o į viršų. Ispanijoje matytas pakabinamasis šviestuvas sudėtingesnės konstrukcijos nei Martyno sukurtasis.
O tai žinomą muzikantą labiausiai ir vilioja – vyras nori perprasti gudrybę, kaip prie šviestuvo išsišakojimų privesti laidus ir pritvirtinti lemputes.
Mat ta raizgalynė, kuri kabo jo namų svetainėje, buvo sukurta ant pirktinio šviestuvo karkaso, kuris jau buvo su lemputėmis. M.Levickiui interjero detalė atrodė nuobodi ir nykoka, tad jis virš jos griaučių priraizgė vielos taip, kaip jam gražu.
„Raizgiau vielą iš nuojautos, čia nėra įpinta jokių simbolių, asmeninių kodų. Man labai patinka abstraktus menas, todėl galėčiau vielas su tuo susieti“, – patikino tuščią erdvę tarp šviestuvo ir lubų kūrybišku raizginiu užpildęs M.Levickis.
Į svečius užsukę bičiuliai iškart pastebėjo menišką šviestuvą, tačiau nustebo, kad tai – šeimininko darbas.
Svečiai dabar jau neklausinėja ir nesistebi interjero detalėmis, nes per pastaruosius porą metų, kiek muzikantas gyvena savo bute, jo rankomis kurtų daiktų atsirado ir daugiau.
Miegamajame virš akordeonininko lovos kabo papjė mašė technika pagamintas „debesėlis“ ar „bulvių didžkukulis“.
Toks man susidarė vaizdas žiūrint į šį gaminį, bet fotografui tai priminė kosminį laivą.
„Dariau šviestuvą ir apie formą bei pavadinimą negalvojau. Palikau svečiams nutarti, kas tai yra“, – tvirtino kūrinio autorius.
Minėtam šviestuvui muzikas naudojo montavimo putas, iš jų išpūtė ovalią formą, po to skuto peiliu. Rievės atsirado būtent dėl skutimo.
„Abi šviestuvo pusės visiškai vienodos, nes formas sujungiau“, – tvirtino didelio, bet lengvo šviestuvo kūrėjas.
Prieš 4 metus šį šviestuvą pagaminęs M.Levickis jo kone dvejus metus niekur nekabino, interjero detalė gulėjo ant palangės. Muzikantas kartais į vidų įdėdavo stalinę lempą, kad kūrinys šviestų ir skleistų jaukumą.
Tiktai vėliau šiam rankų darbo šviestuvui, kurio ilgis – daugiau nei metras, o skersmuo – apie 60 centimetrų, atsirado vieta. Anksčiau miegamajame kabėjo pirktinis šviestuvas.
Bet yra ir kita priežastis, kodėl M.Levickio butą puošia jo rankų darbo kūriniai.
Mat kai baigdamas įsirengti butą šeimininkas užsienyje užsakė šviestuvus, vienas nebuvo pristatytas, o kiti sudužo.
„Tai buvo sukimasis iš padėties“, – šyptelėjo pašnekovas.
Kuriantis naujuose namuose M.Levickiui nereikėjo pirkti ir stalo, jį akordeonininkas pasidarė iš prekybos centre pirktų metalo konstrukcijų ir medinių padėklų.
„Gyvendamas Londone nuomojamame bute turėjau stalą iš senų lentų nelygiu paviršiumi, su stalčiukais. Jis, ko gero, buvo gamintas patyrusio baldžiaus.
Todėl šis prisiminimas mane įkvėpė savo namuose pasidaryti medinį stalą, tik jo kojos turėtų būti tamsaus metalo, panašios spalvos kaip šviestuvo vielos“, – apie daiktų dermę svarstė M.Levickis.
Martynas nemažai vargo, kol iš padėklų ištraukė vinis. Dėl to kai kuriuose padėkluose matyti nežymūs įskilimai. Lentas prie karkaso vyras prisuko varžtais.
Nušlifuoti ir nutepti lenteles vandeniui atsparia lazūra muzikantui nebuvo sudėtinga. Kaip tai daroma, jis buvo matęs dar vaikystėje, nes mėgo stebėti, kaip su mediena dirba jo krikšto tėvas žinomas dievadirbys Zigmantas Vaišvila.
Šviesaus atminimo medžio drožėjo vienas garsiausių kūrinių – rankas iškėlęs Kristus Kryžių kalne. Be šio kūrinio, liko šimtai kryžių, kuriuos menininkas išdrožė.
„Medis man labai svarbus, aš užaugau miške, vasaras leidau pas krikšto tėvą sodyboje.
Net kai kurie mokytojai sakydavo, kad mane rado miške ir prisikvietė mokytis groti akordeonu“, – su šypsena vaikystę Pabijočių kaime Šiaulių rajone prisiminė M.Levickis.
Gaminti šviestuvus ir baldus mėgstantis akordeonininkas turi saugoti rankas, kad nesusižeistų aštriais įrankiais.
Tačiau gamindamas miegamojo puošmeną „kosminį laivą“, skutinėdamas peiliu jo paviršių Martynas įsipjovė nykštį, toje vietoje likęs randas.
Muzikos klausytojai, aišku, jo nepastebi, bet grojant instrumentu akordeonininkui buvusi žaizda bado akis.
Kaip ir kiekvienas profesionalus muzikas, jis norėtų džiaugtis išpuoselėtomis rankomis, bet sunku rasti vyrą, kurio nepuoštų nė randelis.
M.Levickis su šia smulkmena susitaikė, nors rankas apibūdino kaip traktorininko.
Beje, vaikystėje jis sėdėjo prie traktoriaus vairo, nes juo teko važiuoti per lauką ir sodinti bulves. Iki šiol M.Levickiui šie epizodai kelia geriausius prisiminimus ir jis didžiuojasi, kad moka vairuoti traktorių.
Neseniai baigėsi koncertų turas po Lietuvos arenas, tad akordeonininkui atsirado laiko pomėgiui. Jis vėl sėdo prie stalo kurti nedidelio šviestuvo.
Pasimėgavęs rankų darbo kūriniu M.Levickis pradės mokytis naujų muzikos kūrinių, kuriuos dar reikės gludinti su kitais muzikantais.
Akordeonininko laukia didžiausias klasikinės muzikos Meklenburgo-Vorpomerno vasaros festivalis Vokietijoje.
Prieš didžiuosius muzikinius darbus M.Levickis nutarė pagaminti nedidelę kabančią lempą, o kur ji kabės, dar nenuspręsta.
Gaubtą šviestuvui akordeonininkas kūrė papjė mašė technika naudodamas popierinių rankšluosčių juosteles. Jas muzikas mirkė vandenyje, lipdė ant stiklinio gaubto ir užtepė klijų, o vėliau tai kartojo dar tris kartus.
Po to popieriumi apklijuotas gaubtas buvo padėtas dvi paras džiūti. O naują dirbinį nuo stiklo teko nuimti mentele.
