Klaipėdietė Živilė pasakojo: „Mano vyras praėjusį penktadienį grįžo iš reiso po Skandinavijos šalis, kelias dienas pabuvo namie ir antradienį vėl savaitei išvyksta. Karantinuotis jam neprivaloma, paskelbta, kad tolimųjų reisų vairuotojai – išimtis, jiems galima laisvai judėti tarp šalių. Bet ar šitaip nekelia grėsmės savo šeimoms ir kitiems žmonėms?“
Pabūgusi nuosavo vyro, moteris vaikus išvežė prižiūrėti seneliams, na, o pati liko su juo: „Juk turi kažkas jam pagaminti valgyti.“ Pašnekovė dirbo iš namų, pasakiusi darbe, kad vyras grįžęs iš užsienio. Tačiau ji nežino, kaip elgtis, vyrui išvykus: jai reiktų grįžti į darbo vietą, bet bijosi, kad gali būti koronaviruso nešiotoja, nors ir nejaus jokių simptomų. Tačiau darbdaviui nepatiks, jei moteris sakys, kad visą laiką dirba iš namų dėl to, kad jos vyras nuolat keliauja po užsienį.
Živilės vyras dirba nedidelėje įmonėje, kurios vadovas tik nusišaipė, vairuotojui iškėlus šią problemą. Pasakė, kad jei jis neturi nedarbingumo, turi dirbti, ir tiek.
„Reikėtų nustatyti kažkokią aiškią tvarką, kuri apibrėžtų, ar tolimųjų reisų vairuotojai turi izoliuotis ar dar kažkaip saugotis. Dabar tik rašoma, kad jie – „išimtis“, ir jokių paaiškinimų, kaip jiems elgtis, nėra. Mano vyras sąmoningas, grįžęs iš reisų, niekur nevaikšto, bet yra ir tokių, kurie eina į miestą, juk jie – „išimtis“. Manau, tolimųjų reisų vairuotojai gali tapti tikra uždelsto veikimo koronaviruso bomba“, – nuogąstavo Živilė.
Tą pačią problemą kėlė ir kita tolimųjų reisų vairuotojo žmona Lina. Jos vyras dirba 5 darbo dienas, nemažai būna Lietuvoje, bet kartais vyksta į Latviją ir Estiją. Savaitgaliais jis grįžta namo, galimybės apsistoti atskirai nuo šeimos neturi. Jam neliepiama 14 dienų saviizoliuotis. Bet ar jo žmonai saugu su juo bendrauti? Ir ar jai pačiai nereikia izoliuotis? Juk nustatyta, kad tą reikėtų daryti, pabendravus su iš užsienio grįžusiu asmeniu.
Lina pasakojo: „Norėdama sužinoti, kaip mums elgtis, elektroniniu laišku kreipiausi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, jie nukreipė į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), šie – į mūsų regiono NVSC. Galiausiai su jų atstovu pašnekėjusi supratau, kad ir NVSC atsakymo neturi. Išgirdau tik pasiūlymą, kad gal vyrui vertėtų grįžus imti 14-os dienų nedarbingumą. Bet neaišku, kokiu pagrindu reikėtų tą daryti – juk jokių ligos simptomų jis neturi.“
Pardavėjų darbas pavojingesnis?
Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ atstovė spaudai Ineta Stravinskaitė sakė, kad vadovaujantis kovo 19 d. sprendimu iš užsienio grįžę vairuotojai, neturintys susirgimų simptomų, privalo izoliuotis 14 d. laikui. Šis terminas gali būti trumpesnis, jeigu vairuotojo išvykimas į reisą numatytas anksčiau.
Taip pat darbdaviams rekomenduojama duoti vairuotojams pasirašyti įsipareigojimą saviizoliuotis. Jeigu vairuotojas neturi galimybės saviizoliuotis savarankiškai, reikia kreiptis į savivaldybę, prašant pagalbos surasti patalpas saviizoliacijai. Savivaldybės atstovai turėtų pasiūlyti galimybę izoliuotis kartu su iš užsienio grįžusiais emigrantais – šie apgyvendinami viešbučiuose, bendrabučiuose ar kitose savivaldybėms priklausančiose patalpose.
Susiję straipsniai
Be to, darbdaviai turi aprūpinti vairuotojus rankų higienos ir dezinfekavimo priemonėmis.
„Visgi tolimųjų reisų vairuotojų darbas laikomas saugiu – didžiąją laiko dalį jie praleidžia kabinoje vienui vieni. Nuvykę į paskirtą objektą, paprastai tik per langą tik paduoda reikiamus dokumentus, o daugiau su kitais žmonėmis nekontaktuoja. Mano įsitikinimu, Lietuvoje dirbantys pardavėjai ar vaistininkai susiduria su daug didesne rizika užsikrėsti, nei tolimųjų reisų vairuotojai“, – pastebėjo I. Stravinskaitė.