Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja Roberta Motiečienė pripažino, kad pradžioje, paskelbus karantiną, buvo streso ir nežinios, kaip reikės tvarkytis laikinojo apgyvendinimo namuose.
Vyriausybės rekomendacijos, kaip elgtis tokioje neįprastoje situacijoje, vėlavo. Visgi per keletą dienų darbuotojams kartu su savivaldybės atstovais pavyko suderinti naują tvarką ir prie jos įpratinti gyventojus.
Taigi nakvynės namų gyventojams dabar liepiama nepalikti gyvenamųjų patalpų ir dienos metu, taip pat didesnį dėmesį skirti higienai. Žmonės gali išeiti į miestą tik 2 kartus per savaitę po valandą, tik į parduotuvę ar į vaistinę, bet ir to daryti nerekomenduojama: įstaiga turi savo transporto priemonę ir visko, ko reikia, gali atvežti socialinis darbuotojas.
„Pradžioje mūsų gyventojai buvo labai sunerimę, bet mes bandėme jiems aiškinti, kad tokia tvarka – ne dėl to, kad norima apriboti jų laisvę, o dėl jų ir aplinkinių saugumo. Ir jie greitai persiorientavo, būna, jau ir vienas kitą paprotina, kad kažko daryti nedera.
Tiesa, papildomo darbo atsirado mūsų socialiniams darbuotojams ir psichologams, kurie mūsų gyventojams aiškina, kaip be didesnio streso išgyventi šį naują gyvenimo etapą“, – pasakojo R.Motiečienė.
Apie laikinojo apgyvendinimo namų gyventojus ji pasakojo draugiškai ir empatiškai, nors kai kurie jų – ilgą stažą turintys benamiai, galbūt sėdintys neįgaliųjų vežimėliuose, o gal nemažą gyvenimo dalį praleidę kalėjimuose.
Pasidžiaugė, kad nemažai jų dabar tapo supratingi ir patys dezinfekuoja durų rankenas, daugiau bendrauja vieni su kitais (būriuotis bendrose patalpose jiems neleidžiama, bet jie gyvena kambarėliuose po du). Kai kurie jų net pradėjo skaityti knygas!
„Pradžioje jie klausė, kad bus, jei naujosios tvarkos nesilaikys ir į miestą eis, kaip įpratę. Teko atsakyti, kad tada sutartį nutrauksime ir jų nakvoti nebepriimsime, tad jie patys gali išeiti, jei naujos sąlygos netenkina. Iš maždaug šimto gyventojų atsirado tik vienas, kuris panoro išeiti – sakė, kad jį sutiko priimti giminaičiai“, – pasakojo R.Motiečienė.
Vilniaus miesto nakvynės namų direktorius Edvardas Jablonskis sakė, kad iš jo vadovaujamų nakvynės namų, nepatenkinti griežtesniais aprobojimais, pasitraukė keli gyventojai.
„Taip, kartais kyla nepasitenkinimo, triukšmo, bet mes dirbame ir toliau, nors šis laikotarpis ir keistas“, – sakė E.Jablonskis.
Jis vadovauja ir nakvynės namams „Sala“, kur vienai nakčiai atvežami neblaivūs asmenys. „Žmonės tokiems asmenims iškviečia policiją, greitąją, o pareigūnai kreipiasi į mus, taigi paslaugos reikalingos ir šiuo metu“, – sakė E.Jablonskis.
R.Motiečienė vadovauja ir Šeimos krizių centrui Kaune, apgyvendinančiam mamas su mažais vaikais, neturinčias kur kitur apsistoti. Joms taip pat taikomi apribojimai ir leidžiama į parduotuvę ar vaistinę išeiti 2 kartus per savaitę, bet geriau, jei ir to neprireiktų – visko parvežti gali socialiniai darbuotojai.
„Šeimos krizių centras įsikūręs didelėje gražioje teritorijoje pušyne, taigi mamos gali vaikučius vežimėliuose vežioti toje teritorijoje gryname ore. Čia jos gali būti, kiek panorėjusios, tik reikėtų nesibūriuoti vienoje vietoje“, – aiškino R.Motiečienė.
Labadaros valgyklose – maistas išsinešimui
Karantino metu veiklą tęsia ir įvairios kitos pažeidžiamais žmonėmis besirūpinančios organizacijos, pavyzdžiui, „Caritas“. Tiesa, jam teko laikinai nutraukti Vaikų dienos centrų veiklas, taip pat nebepriimami drabužiai ir kitokia labdara.
„Carito“ globojamos labdaros valgyklos savo veiklos nesustabdė, vargstantys žmonės ir toliau gauna maistą išsinešti (karštą patiekalą ir kitų maisto produktų). Maistas tiekiamas rečiau, užtat jo duodama daugiau, kad žmogus turėtų ką valgyti iki sekančios maisto dalinimo dienos.
Taip pat valgyklos organizuoja maisto gaminimą ir išvežiojimą seneliams bei negalią turintiems žmonėms į namus. Pavyzdžiui, Vilniaus „Carito“ socialinės pagalbos centras „Betanija“ antradienį į namus išvežė maisto 150 žmonių.
„Taigi mūsų globotiniai pamaitinami, o pagrindinis nepatogumas jiems – jie negali drauge valgyti pietų, pasibūti kartu, jiems neįprasta laikytis karantino meto rekomendacijų“, – sakė „Lietuvos Carito“ Generalinė Sekretorė Deimantė Bukeikaitė.
Ji pridūrė, kad nuotaika šiuo metu nėra džiugi, nes reikia vengti tiesioginių kontaktų su žmonėmis, tarkim, negalima paspausti rankos, o seneliai ir ligoti žmonės šiuo metu jaučiasi nesaugūs. „Tačiau šis laikas tuo pačiu parodė, kad mūsų visuomenė gali ir stengiasi rūpintis vieni kitais, atsirado daug gražių iniciatyvų, daug žmonių nusprendė prisidėti prie savanoriškos veiklos ir pagelbėti. Tad stengamės, kad tie, kam labiausiai šiuo sudėtingu laikotarpiu reikia pagalbos – ją tikrai gautų, neliktų vieniši, visų pamiršti“, – sakė D.Bukeikaitė.
Blaivyklos lankytojų sumažėjo dvigubai
Kauno Saugios nakvynės namų (liaudiškai tariant, „blaivyklos“) vadovė Neringa Gudėnaitė patikino, kad ir jų įstaiga R.Kalantos gatvėje dirba, kaip dirbusi. Neblaivius asmenis policija ar greitoji pagalba čia paprastai atveža jau su vienkartinėmis kaukėmis. Kaukių, taip pat dezinfekcinio skysčio, kitų reikmenų parūpina ir įstaiga.
Atvežtiems neblaiviems asmenims matuojama temperatūra ir buvo keli atvejai, kai jai padidėjus buvo iškviesti medikai, žmonės išvežti į ligoninę, tačiau jiems įtarimai dėl koronaviruso nepasitvirtino.
Visgi karantino metu blaivykloje klientų sumažėjo – iki jo jų vidutiniškai buvo atvežama 13-14 per dieną, o dabar jų būna 6-8. „Negalime pasakyti, ar žmonės dabar svaiginasi mažiau, ar visgi dažniau tą daro namuose“, – sakė N.Gudėnaitė.
Pridūrė, kad per didesnes šventes seniau neblaivių klientų nakvynės namuose smarkiai padaugėdavo. Ir šiuo metu personalas yra pasiruošęs jų antplūdžiui, bet visgi norisi tikėti, kad to antplūdžio šiemet per šv.Velykas nebus.
