Makiažo meistrė Judita ir kariškis Eimantas susipažino 2019 metų sausį kavinėje. Įsimylėjėliai drauge nuėjo į kiną ir suprato norintys kurti šeimą.
„Ir aš, ir jis anksčiau patyrėme nevykusių santykių. Man ši santuoka trečia, tad jau išsigryninau, ko ir kaip noriu. Vyrui tai pirmos vedybos. Bet iškart pajutome, kad esame vienas kitam skirti“, – pasakojo vilnietė.
Nors Eimantas prieš tai turėjo ilgalaikių santykių, nebuvo sukūręs šeimos, atžalų neturi. O Judita – trijų vaikų mama!
Pirmoje santuokoje Judita susilaukė sūnaus, jam jau penkiolika metų.
Antroje santuokoje gimė dukros, joms dabar 7 ir 4 metai.
Moteris sėkmingai ir be pykčių išsiskyrė su buvusiais sutuoktiniais, todėl prireikus gali paprašyti pagalbos, patarimo.
Buvę sutuoktiniai palaiko darnius ryšius ir su atžalomis.
O tai, kad Eimantas pamilo ne tik Juditą, bet ir tris jos vaikus, tapo sėkmingu naujos santuokos pagrindu. Pasirodo, vyras visada norėjo turėti didelę šeimą, tokią dabar ir turi.
Jeigu pora susilauktų mažylio, nė vienas vaikas nebūtų išskirtas iš būrio. Juk vaikai – tai, dėl ko kuriama šeima, tad ir jais rūpinamasi vienodai.
„Vaikai mane ir šeimos santykius mato tokius, kokius ir turi matyti kaip pavyzdį. Matau, kad sūnus ir dukros yra patenkinti, laimingi“, – atmosfera šeimoje džiaugėsi J.Juodzevičienė.
Nors sužadėtiniai iš anksto planavo vestuves kelti balandžio 30 dieną, Lietuvoje kovo 16-ąją įvedus karantiną jie suprato, kad koronaviruso epidemija taip greitai nesibaigs ir šventę tektų nukelti.
Būsimi jaunavedžiai jau buvo užsakę vestuvėms sodybą, muzikantą, fotografą. Pora turėjo ir vestuvinius žiedus.
Vyras buvo įsigijęs kostiumą, o mylimoji vis dar ieškojo vestuvinės suknelės ir batelių, nes iki karantino niekaip negalėjo išsirinkti jokiame salone.
Po to jie užvėrė duris.
Tačiau Judita ir Eimantas nutarė nieko nebelaukti ir įregistruoti santuoką balandžio 3 dieną.
„Ateina laikas, kai jau ne šventė – esmė. Abu norėjome tapti sutuoktiniais, nes ir jam buvo nebepatogu mane pristatyti kaip draugę, ir man nebe taip norėjosi jį pristatyti kaip mylimąjį“, – sakė makiažo meistrė.
Moteris pirmąkart taip stipriai norėjo ištekėti, nes anksčiau, kai tekėjo, vestuvės tebuvo priežastis pabėgti iš tėvų namų ar kitokios susiklosčiusios aplinkybės.
„Dabar jaučiau, kad noriu kitokio statuso šeimoje“, – dėl trečiosios santuokos jokių abejonių neturėjo Judita.
Eimantas draugystės pradžioje Juditai užsiminė, kad norėtų ją vesti. Abiejų nuojauta dėl to, kad santykiai turės ateitį, buvo panaši.
„Kai jis paėmė mane už rankos, pagalvojau – nebenoriu, kad paleistų. Tokio jausmo anksčiau nebuvau patyrusi, pačiai reikėjo užaugti iki tokio vyro“, – pasakojo J.Juodzevičienė.
Todėl Judita nenustebo, jog vyras nedels pirštis. „Visada malonu, kai vyras priklaupia ant kelio“, – piršlybų epizodą Birštone prisiminė moteris.
Prabėgus nedaug laiko nuo sužadėtuvių pora nenorėjo paleisti šventinės nuotaikos ir per karantiną nužingsniavo į Santuokų rūmus. Juk gyvenimas verda ir meilė žydi nepaisant užgriuvusios pandemijos!
Judita dailią vestuvinę suknelę ir batelius už maždaug šimtą eurų skubiai įsigijo internetu, kurjeriai šventines puošmenas pristatė vestuvių išvakarėse.
Šventinius auskarus ir vėrinį bei tokios pat spalvos kaip suknelė veidą dengiančią kaukę nuotakai sukūrė ir dovanojo draugė, tapusi vestuvių liudytoja.
Makiažą šventei Judita pasidarė pati, nes kasdienybėje to moko ne tik kitas moteris, bet ir sau jį kuria nepriekaištingai.
Balandžio 3-iąją Judita ir Eimantas su dviem santuokos liudytojais nuvyko į Molėtus.
Šio miesto Santuokų rūmuose buvo įteisintos Juodzevičių vedybos. Santuokos registravimo mokestis siekė 20 eurų, o ceremonija truko dešimt minučių.
Iškilmingos ceremonijos metu nebuvo atsisakyta įprastų ritualų – jaunavedžiai pasikeitė vestuviniais žiedais ir nusiėmę veidą dengiančias kaukes pasibučiavo. Dešimt minučių trukusios ceremonijos akimirkas įamžino liudytojai.
Vedybos per karantiną išsiskiria tiktai tuo, kad santuoką registruojanti darbuotoja, kaip ir jaunavedžiai, dėvi vienkartinę kaukę, mūvi pirštines.
Tądien, kai tuokėsi Juodzevičiai, Molėtų santuokų rūmuose nebuvo jokio susibūrimo – nei prieš juos, nei po jų įteisinti santykių nelaukė nė viena pora. Todėl netgi nereikėjo laikytis saugaus atstumo. Jo nereikėjo laikytis ir jaunavedžiams su liudytojais nuvykus fotografuotis į gražiais vaizdais garsėjančias Molėtų apylinkes, nes ten nebuvo pašalinių žmonių.
Liudytojai įamžino ir svarbų vestuvių epizodą – kaip Eimantas per tiltą neša Juditą. Tad ir tradicijų bei linksmumo karantininėms vestuvėms nestigo.
O šventinės vakarienės vestuvininkai grįžo į poros namus. Judita iš anksto buvo paruošusi kepsnius, tik važiuojant iš Molėtų paskambino sūnui ir paprašė juos pašauti į orkaitę. Kai jaunavedžiai su liudytojais atvyko, juos džiaugsmingai sveikino namuose laukę vaikai.
Jaunoji tuoj pat padengė šventinį stalą. O vestuvinę vakarienę vainikavo šakočio valgymas. Ar gali būti vestuvės be šio skanėsto? Niekaip.
Todėl skubiai surengti šventę ir tuoktis per karantiną ne mažiau smagus nuotykis nei įprastomis sąlygomis.
