Prodiuseris Edmindas Jakilaitis sakė: „Man kaip televizijos žiūrovui vis dar neįprasta matyti „Dviračio žinias“ be Vytauto Šerėno, o kaip draugui man jo tikrai trūksta. Aš jį visuomet prisimenu, nuėjęs į pirtį, nes jis buvo vienas profesionaliausių mano sutiktų pirtininkų. Dar jį visada prisimenu, kai važiuoju į savo sodybą Švenčionių rajone, kuriame sodybą turėjo ir Vytautas. Na, ir šiaip šį draugą vis prisimenu, juk jis buvo vienas iš ryškių gyvenime sutiktų žmonių, nepaisant to, kad buvo ypač ramus, kuklus, niekuomet nesistengiantis garsiai pasireikšti kompanijoje, bet visuomet – labai įdomus pašnekovas.“
O apie ką jiedu šnekėdavosi? „Kadangi abu esame tos pačios industrijos sraigteliai, nuolat kalbėdavome apie televizijos reikalus. Taip pat ir apie bendrus pomėgius – jis, kaip ir aš, laikė bites. Ir politika, bendra situacija Lietuvoje taip pat buvo mūsų mėgstama tema. O štai apie vaikų auginimo niuansus ir buitį kalbėdavome nedaug“, – prisiminė E.Jakilaitis.
Draugai dažniausiai susitikdavo per savo šeimos narių ir bendrų draugų šventes, kartais Edmundas užsukdavo ir į kambarėlį („biuru to nepavadinsi“), kur buvo rašomi „Dviračio žinių“ laidų scenarijai.
Prisiminė, kad iš pradžių laidos kūrėjai buvo keturiese. Pirmiausia kitur dirbti išėjo Arūnas Valinskas, vėliau mirė Gintaras Ruplėnas, tada – Vytautas Šerėnas, ir galiausiai iš kultinės humoristų ketveriukės teliko vienas Haroldas Mackevičius.
Nors laidų vedėjo A.Valinsko ir V.Šerėno keliai išsiskyrė daugiau nei prieš dešimtmetį, šis negailėjo buvusiam bendražygiui gražių žodžių. „Jis buvo kaip ir kiti Vytautai – Vytautas Kernagis, Vytautas Šapranauskas – tiesiog unikalus. Kaip V.Kernagis buvo gimęs estradai ir „Dainos teatrui“, taip V.Šerėnas buvo gimęs šiam televizijos žanrui. Ir, ko gero, ne tas žanras atrado V.Šerėną, o V.Šerėnas kažkuria dalimi sukūrė tą žanrą pagal save.“
A.Valinskas nuolat stebėdavo buvusių kolegų darbą televizijos ekrane, „Dviračio žiniose“. „Laidoje būta didelių permainų, didžiausia problema ta, kad per trumpą laiką išėjo du jos kūrėjai – ne tik V.Šerėnas, bet ir G.Ruplėnas, ir jų abiejų labai trūksta. Žinoma, gali atsirasti kiti darbuotojai, bet niekuomet nebus tokių, kaip jie“, – sakė A.Valinskas.
Jis kolegą visuomet atsimena per savo vyresniojo sūnaus Arūno gimtadienį, nes jie abu buvo gimę spalio 10 d., tarp jų – lygiai trisdešimties metų skirtumas. Be to, nuolat žiūrėdamas „Dviračio žinių“ laidas, kurias dabar sėkmingai veda peliukai Algis Ramanauskas-Greitai ir Rimas Šapauskas, A.Valinskas vis pagalvoja, kaip tą pačią žinią praneštų V.Šerėnas.
Šalia jo – visada ramu
Aktorė Kristina Kazlauskaitė, paklausta apie buvusį kolegą, buvo kiek melancholiška. „Galvojant apie V.Šerėną, kaip ir apie V.Šapranauską ar G.Ruplėną, mane apima labai keistas jausmas. Keista, nes jie buvo labai ryškūs, daug nuveikę žmonės, o dabar jų – tarsi nebūta, ir gyvenimas tęsiasi. Nesakau, kad reikėjo stabdyti darbus ir nutraukti „Dviračio žinias“, tiesiog tai priverčia susimąstyti, kad viskas labai laikina. Nors gal dabar toks mano amžius, kad vis dažniau susimąstau apie tokius dalykus“, – kalbėjo K.Kazlauskaitė.
Jai V.Šerėnas taip pat atrodė labai ramus ir santūrus žmogus, bet taip pat buvo matyti, kad jis linkęs kovoti už teisybę, jam rūpėjo, kas ir kaip vyksta aplinkui. Pasak aktorės, jis niekada neišsišokdavo ir niekada nežinodavai, kas jo galvoje vyksta, nebent kreivą šypsenėlę nutaisydavo. Bet kai prabildavo, pasisakydavo išmintingai, įdomiai, su savitu humoro jausmu.
„Kaip aktorė, noriu pasakyti, kad savo Bratkų vaidmenis jis kūrė labai gražiai“, – pridūrė K.Kazlauskaitė.
Kaip ir kiti pašnekovai, kalbėdama apie V.Šerėną ji atsiminė ir jo kolegą G.Ruplėną.
„Jie abu išėjo ne vietoje ir ne laiku. Buvo skirtingi žmonės (pavyzdžiui, Gintaras buvo emocingesnis), bet labai gražiai vienas kitą papildydavo, užtai prieidavo bendrų gerų sprendimų. Man gražu prisiminti, kad jie tikrai turėjo vieną bendrą tikslą ir jo siekė – kiti žmonės, būna, lyg irgi siekia to paties, bet kiekvienas „kaldrą“ traukia į savo pusę“, – pastebėjo aktorė.
Ir pridūrė, kad V.Šerėnas buvo patikimas žmogus, šalia kurio visada būdavo ramu.
„Dviratis“ rieda toliau
Keliolika metų kartu su V.Šerėnu dirbęs Rimas Šapauskas sakė: „Baisiausias buvo pirmas smūgis, nes jo mirtis buvo labai staigi ir netikėta. Darbe be jo šis tas pasikeitė, bet „Dviratis“ važiuoja toliau. Visgi subtilaus V.Šerėno humoro jausmo labai trūksta.“
R.Šapauskas pastebėjo, kad nors V.Šerėnas buvo santūrus, jis buvo ir reiklus – stebėdavo, kad peliukai jo parašytą tekstą perskaitytų tinkamai, pernelyg neimprovizuotų.
„Šiaip tai toks jausmas, kad jis kažkur išėjęs, gal išvykęs į kelionę, kurias taip mėgo, ir tuoj grįš“, – prasitarė R.Šapauskas.
