Apie Danieliaus mirtį jo tėtis Marius pranešė savo asmeninėje feisbuko paskyroje bei jį palaikiusioje feisbuko grupėje „Vilties spindulėlis“. Čia jis rašė: „Kad ir kiek pastangų įdėjau, to buvo per maža... Mano mažiukas mane paliko. Išėjo su angeliukais į dangų... Ačiū visiems, kas mus palaikė ir buvo su mumis širdyje.“
Tėtis Danielių augino vienas – po to, kai pablogėjo vaiko sveikata, mama kurį laiką dar juo rūpinosi, bet vėliau sukūrė kitą šeimą ir sūnelis jau neberūpėjo.
Iki 2,5 m. Danielius buvo sveikas, lankė darželį, bet susirgo roto virusu, jo būklė staiga pablogėjo, ištiko klinikė mirtis.
Po to jis niekada nebuvo toks, kaip anksčiau: jį vargino epilepsija ir cerebrinis paralyžius. Vaikas nebekalbėjo, nebematė ir sunkiai judėjo, bet tėtis nenuleido rankų, jį lavino ir džiaugėsi jo pasiekimas.
Daug neabejingų žmonių aukojo pinigus Danieliaus gydymui užsienyje ir, tėčio teigimu, jam pavyko pasistūmėti pirmyn: jis labiau reagavo į šviesą, daugiau domėjosi aplinka, pradėjo pats ryti maistą, kiek pajudindavo rankytes.
„Suprantu, kad kitiems tai atrodo smulkmenos, bet mums tokie pasiekimai atrodo labai svarbūs – mažais žingsniukais judame pirmyn“, – praėjusių metų rudenį portalui Lrytas.lt sakė vienišas rūpestingas tėtis.
