Ypač vyrą supykdė tai, kad antstoliai nuskaičiavo ir vaiko pinigus, nors jų pagal įstatymus neturi teisės liesti. Iš papildomų dviem nepilnametėms valstybės pervestų 240 Eur, skirtų karantino pasekmėms švelninti, antstoliai išskaičiavo 200 Eur ir vaikams liko tik 40 Eur.
Iš viso Pranas turi 7 vaikus. Penki iš jų jau pilnamečiai, keturi turi darbus, dar ir tėvams padeda, taigi dėl jų jau ramu. Dabar Pranas su žmona rūpinasi dviem dukromis – vienai 16, kitai – 5 metai. Žmona dirba, o vyras po persirgtos ligos laiką leidžia namie.
Skolos šeimą lydi dar nuo tų laikų, kai Lietuvos valiuta buvo litas. Tuomet jie gyveno socialiniame būste Jonavoje ir vienu metu, kai vyras liko be darbo, prikaupė skolų už vandenį bei už elektrą.
Uždelsus skolų išieškojimo ėmėsi antstoliai. „Tada susiėmėme ir bandėme skolas grąžinti, bet pamatėme, kad dėl visų priskaičiuotų mokesčių ir antstolių atlyginimų klimpstame vis giliau – priskaičiuotą sumą kas mėnesį grąžiname, bet skola tik auga. Tada žmonos mama užleido mums savo sodybą Biržų rajone, socialinio būsto Jonavoje atsisakėme ir persikraustėme į vienkiemį. Na, o skolas už butą tenka mokėti ir toliau“, – dėstė Pranas.
Dabar šeima jau mato šviesą tunelio gale: skolos teliko apie 300 Eur, juos rugsėjį ir grąžins.
Iš vyro neįgalumo pašalpos kas mėnesį atskaičiuojama 20 proc. (pradžioje ši dalis siekė 30 proc., bet vyras nuvyko į antstolių kontorą, pasibarė, ir įmokos dalis buvo sumažinta). Iš žmonos atlyginimo, kuris kas mėnesį šiek tiek skiriasi ir yra šiek tiek didesnis už minimalią algą, per mėnesį išskaičiuojama po 150-200 Eur. Vaiko pinigų antstoliai seniau neliesdavo.
„Kai sužinojome, kad gausime papildomų vaiko pinigų už karantino laikotarpį, žmona paskambino į antstolių kontorą ir pasakė, kad gausime tą įmoką, ir kad jos nenuskaičiuotų. Po savaitgalio žiūrime – iš 240 Eur, kuriuos gavome, 200 Eur antstoliai nuskaičiavo, vaikams tepaliko 40 Eur!“ – piktinosi tėvas.
Ir patikino, kad jie su žmona vaikais tikrai rūpinasi, jokių problemų su vaiko teisių apsaugos pareigūnais nėra turėję. Gal save kartais ir nuskriaudžia, bet dukras visuomet aprūpina tuo, kas reikalinga, taigi jos tikrai nebadaus. Tačiau vyrui neramu ir dėl to, kad toks antstolių savivaliavimas gali paliesti ir kitas šeimas, kurių vaikai neprižiūrėti ir apleisti.
Dar jam labai pikta dėl to, kad Lietuvoje, pasak jo, tokiems skriaudžiamiems žmonėms nepavyksta rasti teisybės.
„Kai iš mūsų nuskaičiavo tuos vaiko pinigus, supykęs skambinau pasiskųsti Vaiko teisių apsaugos kontrolierei. Man patarė skambinti į Teisingumo ministeriją, nes ši kontroliuoja antstolių veiklą. Ten išgirdau, kad jeigu išskaičiavimai manęs netenkina, galiu kreiptis į teismą. Bet to nedarysiu, juk žinau, kiek pinigų ir nervų tie teismai atima. Tada skambinau į Prezidentūrą, bet ten vėl išgirdau, kad turiu kreiptis į Teisingumo ministeriją. Žodžiu, niekur teisybės paprastas žmogus neras, o antstoliai pas mus net ir už prezidentą viršesni“, – širdo vyras.
Beje, seniau jo šeimos įsiskolinimų išieškojimu rūpinosi antstolė Ramunė Mikliušienė, kuri mirė mįslingomis aplinkybėmis: 2018 m. pabaigoje ji paskelbta dingusia be žinios, o 2019 m. jos kūnas be išorinio smurto žymių rastas skardžio netoli jos namų apačioje.
Tuomet šeimos skolų reikalai perėjo antstolio Nikolajaus Alenino žinion.
P.Pocius abejoja ir tuo, ar iš jų šeimos išskaičiuojama bendra suma nėra per didelė – įmokos atrodo tokios didelės, kad apima jausmas, jog tai, ką sumokėjo vienai antstolei, dabar moka ir kitam. „Oficialiai pabaigsime skolas mokėti, o tada prašysiu antstolio, kad pateiktų mums archyvinius išrašus, už ką turėjome tiek daug mokėti“, – sakė septynių vaikų tėvas.
Taip neturi būti
Teisingumo ministerijos atstovas Audris Kutrevičius portalą Lrytas.lt patikino, kad P.Pocius teisus: „Iš lėšų, skirtų karantino pasekmėms sušvelninti, antstoliai negali vykdyti išieškojimo. Apie tų 240 eurų kilmę (kad tai yra vaiko pinigai) reikėtų informuoti antstolį ir šios lėšos turi būti grąžintos (antstolis, vykdydamas išieškojimą, nemato informacijos, už ką skirti pinigai).
Civilinio proceso kodekso 739 str. numato atvejus, kuomet draudžiama išieškoti lėšas iš skolininko. Jų negalima išieškoti iš motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų, išmokų vaikams, mokamų pagal LR išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpų, išmokų, mokamų pagal Šalpos pensijų įstatymą ir pan.
Dėl procesinių antstolio veiksmų (jei asmuo mano, kad išieškomos per didelės sumos) žmogus gali kreiptis į teismą.“
Pinigus grąžins?
Anstolis Nikolajus Aleninas taip pat sakė, kad išskaičiavimų iš vaikams skirtų išmokų jų kontora nevykdo, tačiau galimai galėjo įsivelti žmogiškoji klaida, kai nežinota, kad gauti pinigai buvo skirti vaikams. Tokiu atveju žmogus turi apie tai pranešti antstoliui, ir pinigai bus grąžinti.
„Pranešame, kad vykdomuosius dokumentus antstolis Nikolajus Aleninas vykdo teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.
Žiniasklaidoje yra paviešinta informacija, kad parama, skirta karantino pasekmėms švelninti, bus antstolių neliečiama. Tačiau labai svarbu žinoti, kad antstolis nežino, kokia žmogaus gautų pajamų kilmė, todėl norint, kad parama liktų gavėjui, būtina apie ją antstoliui pranešti.
Geriausia apie tai pranešti kaip įmanoma greičiau. Tačiau netgi jeigu pranešti iš anksto nespėjote ir pajamos iš sąskaitos jau nurašytos – ne viskas prarasta. Tokiu atveju per 14 dienų nuo pajamų nurašymo antstoliui reikėtų pateikti paramą skyrusios institucijos pažymą ir banko sąskaitos išrašą. Tai padaryti galima prisijungiant prie savo vykdomosios bylos per portalą www.antstoliai.lt arba susisiekus su antstolio kontora ir susitarus dėl patogiausio abiem pusėms dokumentų pateikimo būdo.
Laiku pateikus dokumentus, kurie įrodo, kad nurašytos buvo pajamos, kurios gautos kaip parama, antstolis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pajamas grąžina“, – teigiama antstolio N.Alenino atsakyme.
Kad panašios istorijos nesikartotų
Lietuvos antstolių rūmų komentaras: „Objektyvumo dėlei šią istoriją reikėtų papildyti dviem akcentais. Pirmas – kad antstolis joje taip pat yra nukentėjusioji pusė. Antras – kad daugybės panašių problemų visai nebūtų, jei valstybės institucijos praneštų antstoliams apie išmokas ir pašalpas anksčiau: ne po išmokėjimo, bet po paskyrimo.
Daugeliu atvejų antstoliai sužino apie išmokų ar pašalpų lėšas, tik po to, kai jos jau būna nurašytos. Tada nebelieka nieko kito, kaip tik šias lėšas grąžinti. Ir tai nėra piktavališki antstolio veiksmai arba klaidos, kurių jis galėtų išvengti.
Šiuo laikotarpiu, kai žmonės gauna ypač daug paramos lėšų dėl COVID-19 viruso padarinių, antstolių kontoros priverstos dirbti dvigubu krūviu, nes nuskaitytas išmokų ir pašalpų lėšas tenka vėl grąžinti areštuotų sąskaitų savininkams.
O informacinės sistemos veikia be emocijų. Jeigu neįjungiami specialūs saugikliai, tai bet kokias skolingiems žmonėms išmokamas lėšas Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema nuskaito automatiškai. Skolų išieškojimo procese neliečiamos tik tokios lėšos, kurioms antstolio ar valstybės institucijos atstovo sprendimu yra pritaikoma apsauga – nustatoma laisvai disponuojama suma (LDS), atitinkanti asmens gaunamų išmokų, kompensacijų ar pašalpų dydį. Šiomis lėšomis išieškojimo metu skolingas asmuo galės naudotis vieną kalendorinį mėnesį (jei lėšos lieka nepanaudotos, kitą mėnesį skolos iš jų išieškomos jau bendra tvarka).
Ko reikia, kad panašios istorijos nesikartotų?
Reikia skolingo sąskaitos savininko rūpestingumo. Šiuo metu tik jis gali užbėgti problemai už akių, laiku informuodamas antstolį apie gaunamų lėšų kilmę. Tai galima padaryti elektroniniu paštu ar prisijungus prie www.antstoliai.lt portalo. Per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas dienos antstoliui reikėtų atsiųsti išmoką skyrusios institucijos duomenis ir 2 paskutinių mėnesių banko sąskaitos išrašą iš elektroninės bankininkystės sistemos.
Žinodamas lėšų kilmę, antstolis turės galimybę iš anksto užtikrinti, kad iš paramos lėšų ir kitų socialinės paskirties išmokų išieškojimus nebūtų vykdomas. Kol atitinkamų dokumentų nėra, antstolis privalo vykdyti išieškojimo procedūras, laikydamas, išieškojimas iš asmens lėšų yra galimas.
Su antstolio kontora turėtų bendrauti pats skolininkas, arba jo įgaliotas atstovas. Jei kreipiasi kitas šeimos narys (kaip buvo ir aprašytos istorijos atveju), antstoliui sudėtinga išsiaiškinti, dėl kurios konkrečios vykdomosios bylos kreipiamasi. Skambutis į antstolio kontorą telefonu, kaip mini straipsnio herojus, yra tinkama komunikavimo forma, tačiau dokumentus vis dėlto reikėtų atsiųsti elektroniniu paštu arba paštu.
Sisteminis problemos sprendimas yra valstybės institucijų rankose. Būtų optimalu, jeigu valstybės institucijos iš anksto informuotų antstolius apie įvairių pašalpų ir išmokų skyrimą. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai Sodrai yra žinoma, kad išmokų gavėjas turi priverstinai išieškomų skolų, Sodros atstovai, turintys galimybes taikyti LDS, galėtų nustatyti LDS dar iki lėšų pervedimo. Tada niekam nekiltų jokių nereikalingų rūpesčių.“
