Raudoną su auksiniais raštais suknelę su ilgu šleifu šventei ji pradėjo siūdintis dar prieš pusmetį. „Audinių, kaip visuomet, parsisiunčiau iš vienos pigios kiniškų prekių parduotuvės, o tada ilgai krapščiausi, siuvau, ardžiau ir vėl siuvau, kol pavyko pasiekti norimą rezultatą“, – pasakojo Lina.
Šitaip pasidabinusi moteris su vyru, trimis savo vaikais iš ankstesnių santykių, ir kaimyne dviem automobiliais keliavo į Panemunės bei Raudonės pilis, o tada – į Palangą.
Pilyse rengė fotosesijas ir papusryčiavo. „Aš jose lankiausi nebe pirmą kartą, bet visuomet ten jaučiuosi labai jaukiai – siela jaučia, kas jai artima“, – sakė Lina.
Palangą pasiekė 15 val., apsistojo Linos bute. Tiesa, ji jo nelaiko vien savo butu, nes pirko su banko paskola.
Tuomet kompanijos laukė vienintelė šventės dalis, kurią Lina laiko nenusisekusia. Ji svajojo, kaip per gimtadienį važinės po Palangą karieta, bet karietos buvo tik baltos, o jai norėjosi auksinės, tad šio malonumo atsisakė – balta spalva jai ne prie širdies. Sulaukė ir siūlymo pavažinėti limuzinu, bet šis jos visai nesudomino: „Aš juk ne kokia nuotaka.“
Atspūtę ėjo pasivaikščioti prie jūros, žinoma, nuėjo ir ant Palangos tilto, prasivaikščiojo J.Basanavičiaus gatve ir pasifotografavo prie grafų Tiškevičių rūmų.
Beje, ir praeiviai norėjo su Lina fotografuotis – gal tai buvo jos gerbėjai feisbuke, o gal tiesiog praeiviai, kuriems padarė įspūdį prabangi moters suknelė. „Niekas nesišaipė, jokių replikų nelaidė, nors seniau yra buvę atvejų, kad kokioms paaugliukėms mano apranga užkliūdavo. Tikiuosi, kad lietuviai darosi vis tolerantiškesni“, – pastebėjo Lina.
Vėlai vakare Palangoje kompanija norėjo nueiti į kokią nors kavinę šventinės vakarienės, bet paaiškėjo, kad niekur nebėra laisvų vietų. Ką gi, tuomet jubiliatė nusprendė švęsti kopose. Įsikūrė ten ir vaišinosi, ir buvo labai smagu, namo grįžo tik 5 valandą ryto.
Po to Lina su vyru dar mėnesį leido Palangoje ir tik po to grįžo į savo namus Marijampolės rajone.
O ar jai nebuvo baisu, kad visgi sulaukė 60-ies ir įkopė į naują dešimtį? „Tikrai ne, juk yra ir daug vyresnių žmonių. Aš jaučiuosi dar energinga, vis kažką dirbu, krapštausi“, – sakė Lina.
Savo šešiasdešimtmečio proga ji mielai prisiminė ir prabėgusius metus. Gyvenimas, pasak jos, nebuvo lengvas.
„Gimiau aš didžiulio dvaro sodyboje, is kurios šiandieną mažai kas belikę. Turėjau auklę, šeimoje buvau vienintelis vaikas.
Jaunystę praleidau labai audringai, buvau kompanijų siela, manęs buvo pilna visur. Iš prigimties esu labai smarki, energinga, drąsi, pasitikinti savimi. Tokia esu ir dabar. Vidurinę mokyklą baigiau gerais pažymiais, įstojau studijuoti teisės, tačiau vos pabaigus du kursus mečiau, nes meilė vaikinui buvo didesnė nei noras mokytis! 23-ių ištekėjau, o 26-ių tapau našle...
Gyvenime patyriau ir gero, ir blogo. Blogo daugiau. Antrasis vyras susituokė su manim dėl pinigų, o trečias mano sutuoktinis buvo gangsteris, jį Kaune, Šančiuose nukovė per gaujų santykių aiškinimąsi. Net kur jo kapas – aš nežinau. O ir pati anuomet grasinimų sulaukdavau, 1990-ieji Kaune buvo labai sudėtingi.
Daug patyriau praradimų, išliejau ašarų, todėl dabar moku suprasti, mylėti, gerbti, atleisti, nemoku teisti žmonių, nemoku kritikuoti, – tai ne mano charakteriui. Iš širdies trokštu, kad visi Žemės žmonės būtų laimingi, mokėtų mylėti ir gerbti, kad visi gyventų gerovėje!“, – pasakojo seniau Visatos Saulele feisbuke besivadinusi moteris.
Ir pridūrė, kad šiuo metu jos gyvenimas jau neblogas, su savo vyru Rimantu (jis jai – jau ketvirtas) gerai sutaria ir vienas kitą supranta. Beje, šešiasdešimtmečiui vyras jai padovanojo auksinį žiedelį su deimantais – papuošalus moteris labai mėgsta.
