Darjai buvo 13 metų, kai pradėjo kristi plaukai. Praplikusią vietą pastebėjo jos draugė. Mergaitė iš karto apie tai papasakojo tėvams. Artimieji išsigando – pagalvojo, kad tai dedervinė, ir kreipėsi į ligoninę.
„Vaikščiojome pas gydytojus ilgiau nei metus. Aš ir kraują tyrimams duodavau, ir į įvairias procedūras vaikščiojau, tabletes gėriau. Man niekas nepadėjo, darėsi tik blogiau.
Netrukus man nustatė diagnozę – totalinė alopecija. Tai yra, vienas mano genas ėmė kovoti su kitu, įvyko susidūrimas. Kodėl taip įvyko, gydytojai normaliai nepaaiškino: tai galėjo būti ir stresas, ir hormonų šuolis paauglystėje“, – pasakoja Darja.
Per vasaros atostogas merginos plaukai galutinai iškrito. „Aš tikėjausi, kad plaukai ataugs, sėdėjau namuose ir niekur neišėjau. Bet laikas ėjo, o niekas nesikeitė. Perukų nešioti nenorėjau, todėl man teko užsirišti skarelę, eiti į mokyklą ir tapti ypatingo dėmesio objektu“, – prisiminė Darja.
Mokiniai negailėjo merginos, nuolat lindo su klausimais: „O kam tau skarelė?“, „O kas po ja?“, arba apskritai bandydavo ją nutraukti.
„Bendraklasiai vaikėsi mane koridoriais: kartą žiemą aš net išbėgau iš mokyklos ir sprukau nuo jų. Jiems buvo smalsu, kas man ant galvos. Dėl skarelės į mane nuolat visi spoksodavo, ir aš paprašiau mamos pervesti mane į namų mokymą – mokykla man buvo pragaras“, – prisipažino Darja.
Visus metus mokytojai vaikščiojo pas Darją į namus. „Į gatvę išeidavau tik su kapišonu ir nuleidusi akis į žemę. Man atrodė, kad visi į mane žiūri. Man buvo klaikiai nejauku. Atrodė, lyg būčiau visiškai nuoga, – pasakojo mergina. – Verkdavau ir prašydavau – na prašau, tegul bent blakstienos atauga“.
Tik blakstienas Darjai ir pavyko susigrąžinti: pasiekti, kad plaukai vėl atsirastų ant galvos, nepavyko, nepaisant visų gydytojų pastangų. Per metus, kol buvo namuose, Darja išmoko dažytis, pati pasisiuvo peruką iš mamos kojinės. Ir grįžo į savo mokyklą, 9 klasę.
„Baigusi mokyklą įstojau į universitetą ir galvojau, kad ten galėsiu normaliai mokytis, bet siaubingai klydau. Man vis tiek atrodė, kad už nugaros mane aptarinėja, nuolat žiūri ir vos ne pirštu baksnoja. Todėl nusprendžiau išeiti“, – sakė Darja.
Tuo metu mergina užsiregistravo socialiniuose tinkluose, ir jai labai patiko vieno fotografo nuotraukos. Ji po jomis pridėjo daug patiktukų, o fotografas sugalvojo parašyti merginai.
„Mes su juo labai ilgai bendravome. Jis klausinėjo, ar esu pasirengusi fotografuotis, ir aš sutikau. Viena svarbiausių fotosesijos sąlygų buvo ta, kad būčiau be peruko“, – prisiminė Darja.
Fotosesijos dieną Darja labai bijojo pasirodyti be plaukų. Bet fotografas ją nuramino.
„Jis pasakė, kad aš labai graži be peruko ir neturiu to gėdytis. Mes tada gerai padirbėjome“, – pasakojo mergina.
Po šito merginą pastebėjo, pradėjo reguliariai kviesti į įvairias fotosesijas studijose, reklamose. Darja net pabandė kreiptis į modelių agentūrą, bet netiko parametrai.
„Aš dėl to nenusiminiau. Nusprendžiau, kad pati visko pasieksiu per „Instagram“, susikūriau puslapį. Man nuolat pradėjo sakyti komplimentus, tikino, kad mano išvaizda nepaprasta. Dėl to aš ir atsivėriau pasauliui“, – sakė mergina.
Jau trejus metus Darja dirba modeliu, tiesa, jos „Instagram“ puslapyje kol kas nedaug sekėjų – tik kiek daugiau tūkstančio. Darbo gauna stabiliai kartą per dvi savaites.
Tačiau merginos svajonė nesusijusi su mados industrija. „Noriu atrasti save. Galbūt įkursiu savo verslą ar ką nors kita. Kol kas nenusprendžiau“, – sakė ji.
Darja neturi ir vaikino, tad pretendentai dar turi šansų užkariauti jos širdį.
