Praeivius gąsdinusio marijampoliečio istorija: kaimynų pasiūlymas vos nevirto tragedija Vienuolikos paniro į komą

Iš Marijampolės kilęs Karolis (36 m.) atrodo paprastas, draugiškas, kiek drovus vyrukas, toks, kurį nebūtų baisu sutikti tamsų vakarą skersgatvyje. Visgi jo praeitis audringa: jis neslepia daug gėręs, buvęs benamiu ir nakvodavęs gatvėje.

Karolio gyvenimas – sudėtingas, bet yra vilties, kad viskas susitvarkys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karolio gyvenimas – sudėtingas, bet yra vilties, kad viskas susitvarkys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Carito“ Laikinieji namai suteikia nakvynę tiems, kurie neturi namų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Carito“ Laikinieji namai suteikia nakvynę tiems, kurie neturi namų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kambarį Laikinuosiuose namuose, jei visos vietos užimtos, tenka dalintis aštuoniems gyventojams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kambarį Laikinuosiuose namuose, jei visos vietos užimtos, tenka dalintis aštuoniems gyventojams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Carito“ Laikinieji namai suteikia nakvynę tiems, kurie neturi namų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Carito“ Laikinieji namai suteikia nakvynę tiems, kurie neturi namų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Carito“ Laikinieji namai suteikia nakvynę tiems, kurie neturi namų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Carito“ Laikinieji namai suteikia nakvynę tiems, kurie neturi namų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Carito“ Laikinieji namai suteikia nakvynę tiems, kurie neturi namų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Carito“ Laikinieji namai suteikia nakvynę tiems, kurie neturi namų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Carito“ Laikinieji namai suteikia nakvynę tiems, kurie neturi namų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Carito“ Laikinieji namai suteikia nakvynę tiems, kurie neturi namų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Carito“ Laikinieji namai suteikia nakvynę tiems, kurie neturi namų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Carito“ Laikinieji namai suteikia nakvynę tiems, kurie neturi namų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Carito“ Laikinieji namai suteikia nakvynę tiems, kurie neturi namų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Carito“ Laikinieji namai suteikia nakvynę tiems, kurie neturi namų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Carito“ Laikinieji namai suteikia nakvynę tiems, kurie neturi namų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Carito“ Laikinieji namai suteikia nakvynę tiems, kurie neturi namų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Carito“ Laikinieji namai suteikia nakvynę tiems, kurie neturi namų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Carito“ Laikinieji namai suteikia nakvynę tiems, kurie neturi namų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Oct 20, 2020, 6:57 PM, atnaujinta Oct 20, 2020, 7:28 PM

Su Karoliu kalbamės Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Laikinuosiuose namuose netoli Autobusų stoties, kuriuose jis šiuo metu ir gyvena. Ir tuo gyvenimu yra patenkintas: juk turi lovą, galimybę nusiprausti ir pavalgyti. Šiuos elementarius dalykus vyras įvertina, nes pastaraisiais metais neretai jų neturėdavo.

Dėl daugelio Karolio bėdų, kaip jis pripažįsta, kaltas alkoholis. Jo pirmą kartą paragavo, būdamas vos 11-os. „Tada su broliais nuėjome į svečius pas kaimynus, turėjusius nekokią reputaciją. Jie pasiūlė „pilstuko“ ir aš vienas išgėriau visą butelį – kažkodėl atrodė, jog tai daryti yra šaunu. Atsidūriau komoje, gydytojai ligoninėje išgelbėjo man gyvybę“, – atsiminė Karolis.

Bet ir po to jis liko susidaręs įspūdį, kad gerti yra „kieta“, juk ir šaunūs filmų herojai taip neretai daro. Tad vos progai pasitaikius tą ir darydavo.

Svarsto, jog prisidėjo ir tai, kad nuo mažens turėjo negalią, cerebrinį paralyžių, dėl kurio jo viena kūno pusė buvo iš dalies paralyžiuota. Gal dėl to neturėjo draugų, beveik su niekuo nebendraudavo, o ir gerdavo dažniausiai vienas. Ko gero, alkoholis jį veikdavo kaip nuskausminamieji.

„Dabar, kai susidomėjau psichologija, manau, kad prie mano elgesio prisidėjo ir mano santykiai su mama, kuri mane ir augino (tėtis mirė, kai buvau mažas). Ji buvo labai gera ir dėl mūsų stengėsi, bet visgi auklėjimas buvo netinkamas. Dabar suprantu, kad reikia kalbėtis apie savo jausmus – taip galima išspręsti daug konfliktų. O tuomet, jei kas nepatikdavo, vienas ant kito užrikdavom, ir tiek“, – atsiminė Karolis.

Vėliau jis liko gyventi vienas mamos gautame socialiniame būste. „Galiausiai supratau, nieko nebus. Darbą Marijampolėje susirasti sudėtinga, man labiausiai rūpi alkoholis, tad supratau, kad visai nusigersiu ir atsidursiu psichiatrinėje ligoninėje, kalėjime ar mirsiu. Reikėjo kažką daryti, kad iš to liūno išbrisčiau“, – sakė Karolis.

Taigi prieš dvejus metus jis pasiryžo viską mesti ir išvyko į Vilnių, nors ir nežinojo, kur važiuoja, tik turėjo siuntimą į gydymo įstaigą. Sostinėje neturėjo jokių artimųjų nei minties, kur reikės gyventi. Lankėsi centre dėl savo priklausomybės, o ten iš socialinės darbuotojos sužinojo, kad yra galimybė laikinai apsigyventi nakvynės namuose (socialinio būsto Marijampolėje vėliau atsisakė).

Tačiau nakvynės namuose laukiami tik nevartoję alkoholio gyventojai, tad tomis dienomis, kai visgi „paslysdavo“ ir pavartodavo alkoholio, Karolis nakvodavo gatvėje – rūsyje, autobuse stotyje ar dar kažkur. Sykį miegojo ir atokiai stovinčiame konteineryje, į kurį buvo primėtyta daug kartono. „Atsimenu, po tokių naktų eidavau gatve visas prasmirdęs, dar ir išgėręs – visi žmonės manęs baidėsi“, – atsiminė.

Visgi dabar, daugiau pasikonsultavęs su psichologais ir psichiatrais, Karolis teigia suprantęs, kad yra galimybių atsipalaiduoti ir be alkoholio. Seniau visai nemokėjo to daryti.

Dabar jis mielai skaito knygas. Kaip sakė žinomas psichiatras Aleksandras Alekseičikas: „Ir ką tu gali gyvenime pakeisti, jei nesi perskaitęs nei vienos knygos – jei nieko naujo neieškosi, tai ir darysi vien tai, ką esi pratęs.“

Ypač Karoliui patiko Alleno Carro knyga „Paprastas būdas nustoti gerti“, įkvėpusi suvokimą, kad iš to alkoholio – visai nieko gero, jis netgi nebūdavo skanus, na, nebent būdavo pridėta kažkokių pagardų.

Užtat Karolis atrado kitų įdomių veiklų, kuriomis seniau neužsimindavo, tarkim, bendravimą. „Ir žmonės sako, kad man visai neblogai sekasi“, – prasitarė.

Šiuo metu jis visiškai blaivus yra išbuvęs kiek daugiau nei mėnesį, tad džiaugtis, kad visiškai atsikratė priklausomybės, dar per anksti. Bet matyti, kad Karolis tikrai juda ta linkme ir stengiasi.

Beje, kai atvyko į Vilnių, būdamas 34-erių, niekuomet iki tol gyvenime nebuvo dirbęs. Čia, socialinių darbuotojų padedamas, įsidarbino blyninėje „Pirmasis blynas“, suteikiančioje galimybę dirbti negalią turintiems žmonėms. Tačiau užgėrė ir darbą prarado.

Dabar jis darbuojasi „Carito“ fabrikėlyje, gaminančiame žvakutes. Džiaugiasi, kad darbą turėti smagu, bet ir nerimauja, nes darbas sezoninis ir po Vėlinių jo nebeliks. Tuomet reikės dairytis kito, o jam, turinčiam tik 50 proc. darbingumo lygį, jį rasti nėra paprasta.

„Bet vis pasvajoju, kad viskas bus gerai – susirasiu darbą, o tada – ir savą kampą, kad nereikėtų gyventi nakvynės namuose. Žinoma, nebegersiu, o tada gal net susirasiu antrąją pusę“, – vylėsi vyras.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.