Kai ką ji daro savo miego sąskaita. Prie rankdarbių sėdasi tada, kai namie ramu, dukrelė ir vyras jau sugulę. Seniau kartais savo dirbtuvėlėse užsisėdėdavo tol, kol pradėdavo švisti. Dabar, kai dirba rimtą darbą, kuriame turi būti pailsėjusi ir žvali, prisiverčia eiti į lovą anksčiau, na, bet savaitgaliais pasitaiko visko. Vasarą gėlyne kartais kapstosi, net patekėjus Mėnuliui, ir juokauja, kad jis jai padeda dirbti.
Šiuo metu visą Raimondos laisvalaikį užima nėrimas iš virvelių ir puokščių iš dirbtinių augalų gamyba, o orams atšilus ji daugiausia laiko praleis, besirūpindama augalais.
Ji sako, kad tikriausiai tai paveldėta – jos mama taip pat labai mėgsta gėles ir rankdarbius. Juos Raimonda mėgo nuo vaikystės, į mokyklą traukdavo vilkėdama savo pačios megztais megztiniais. Dabar virbalus visgi atidėjo į šoną, nes visko suspėti neišeitų, bet vąšelį dažną vakarą ima į rankas.
Kai prieš septynerius metus susilaukė dukrelės, moterį pagavo įkvėpimas nerti kūdikiškas kepurytes ir šalikėlius. Kiek paaugusi mergaitė vilkėdavo išskirtinėmis mamos nertomis suknelėmis.
Na, o maždaug prieš metus Raimondą „apsėdo“ noras nerti iš virvučių. „Internete pamačiau, kiek daug gražių dalykų moterys nuneria iš virvelių, ir užsinorėjau jų savo namams. Iš jų smagu nerti ir įvairius padėkliukus, rankines, ir krepšelius, dėžutes įvairiems daiktams laikyti. Tai gali būti ir maža dėžutė, tarkim, papuošalams, ir didelė, netgi skirta skalbiniams“, – pasakojo Raimonda.
Tam, kad didesnis daiktas išlaikytų formą, reikia nerti standžiai, tad, būna, vąšelis pirštuose pratrina nuospaudas arba pradeda bėgti kraujas.
Užtat šeimos namuose dabar į nertus krepšius sudėti ir dukros žaislai, ir kosmetikos priemonės, ir netgi paslėptas tualetinis popierius vonioje.
Kita Raimondos laisvalaikio dalis – puokščių iš dirbtinių augalų gamyba. Jas irgi pirmiausia pamatė internete ir sumanė pasidaryti sau. Tai jai – kaip meditacija, juk augalų nesukomponuosi bet kaip, reikia juos derinti pagal spalvas ir formas.
Dabar Raimondos gaminiai puošia ne tik jos, bet ir kitų žmonių namus. Šį tą nunerti ar sukomponuoti jos vis paprašo į jos namus užsukę svečiai, vėliau kažko užsinori ir jų pažįstami.
Moteriai sulaukti užsakymų malonu, o ypač smagu stebėti žmogaus reakciją, sulaukus pagaminto daikto. Ne kartą sulaukė nustebimo ir žodžių, kad viskas geriau, nei žmogus įsivaizdavo.
Darbas – pagal skelbimą
Rankdarbiai Raimondai – labiau malonumas nei pragyvenimo šaltinis. Pagrindinės jos pareigos – „Maximos X“ direktorė. Ji vadovauja Kaune, Demokratų gatvėje, esančiai parduotuvei.
Apie darbą prekyboje seniau nė nemąstė, gavo visuomenės sveikatos bakalauro diplomą Aleksandro Stulginskio universitete. Tačiau trumpai tebadirbėjusi administracinį darbą pagal specialybę, suprato, kad jis jai visai nepatinka.
Dirbti „Maximoje“ pradėjo prieš 5 metus – tiesiog peržiūrėjusi darbo skelbimus ir pamačiusi, kad ieškoma pamainos vadovė, nusiuntė savo gyvenimo aprašymą. Buvo pakvieta pokalbiui ir priimta į darbą. Po kelių metų paaukštinta į parduotuvės vadybininkę, o vėliau, prieš metus, tapo ir jos vadove.
„Esu sėslus žmogus, darbų kaitalioti nesu linkusi, tad man smagu, jog nekeisdama darbovietės galėjau kilti karjeros laiptais. Suprantama, pradžioje imtis naujų pareigų buvo neramu, atrodė, kad galiu kažko nemokėti, bet maniau, kad rizikuoti verta, ir nesuklydau“, – pasakojo Raimonda.
Dabar ji vadovauja penkiolikos žmonių kolektyvui ir nuolat sukasi greta jų. Prireikus neatsisako ir prekes priimti, išdėlioti ar kažkurį iš kolegų pavaduoti: „Jeigu tik sėdėsiu kabinete ir gerai nenutuoksiu, kad vyksta parduotuvėje, nieko gero neišeis. Dabar, artėjant šventėms, pirkėjų srautas jau padidėjęs, prekių irgi reikia daugiau, tad turime vieni kitiems padėti, kad viskas vyktų sklandžiai.“
Direktorė prisipažįsta, kad yra reikli ir sau, ir kitiems. Taip pat ji yra smulkmeniška ir mėgsta idealią tvarką. „Taip, parduotuvėje ar sandėlyje tokios tvarkos, kaip muziejuje, būti negali, bet mes stengiamės. Juk, kai žmonės užeina pas mus į svečius, norisi, kad jie rastų tvarką, o pirkėjai mums yra tarsi svečiai“, – sakė pašnekovė.
Sutvarkė apleistą sklypą
Į Raimondos namus netikėtai užsukę svečiai nerastų neplautų indų ar ne vietoje gulinčio daikto. „Suprantu, kad mano vyrui ir dukrai su manimi nelengva, jie visuomet namie turi būti pasitempę, bet aš labai pedantiška ir nieko negaliu pakeisti. Man rodos, per tiek laiko jie su tuo jau apsiprato“, – sakė Raimonda.
Kai mamos nebūna namie, dukrelė kartais apsikuičia, bet jai grįžus iš darbo susiima. Ji nuo mažens mokyta, kad kai baigia žaisti, turi sudėti žaislus į vietą ir tik tada imtis kitos veiklos, ir dabar tai jau tapę įpročiu. Mama septynmetės žaislų niekuomet netvarko.
O Raimonda spėja susitvarkyti ne tik namus, bet ir jų aplinką, maždaug 16 arų sklypą. Į namą iš buto šeima persikraustė prieš kiek daugiau nei dvejus metus, ir, suprantama, darbo labai padaugėjo. Aplinką Raimonda su vyru tvarkėsi patys, prireikė daug jėgų, nes sklypas buvo apleistas, reikėjo jį ir išlyginti, ir privežti žemių. Vėliau patys sodino kriaušes, obelis, slyvas, trešnes.
Dabar jau smagiau – galima auginti gėles ir mėgautis žiedais. Augalus Raimonda komponuoja atidžiai, būna, kad kažką pasodina į vieną, po to – į antrą, trečią, kol suranda tinkamiausią. Vyras pasišaipo, kad ji nežino, kiek rūšių gėlių augina, ir ji prisipažįsta jų tikrai nesuskaičiuojanti.
Užtat žino, kad mėgstamiausios jos gėles – levandos: „Kai jos žydi, mane žavi ta violetinė jūra, be to, jos dera beveik prie visų augalų.“ Dar jai patinka lauke auginami medeliai bonsai. Jiems reikalinga nemaža priežiūra, kad tinkamai formuotųsi.
Taip pat sklype formuoja alpinariumus – vyras juokiasi, kad tuoj per tuos jos akmenis ir gėles neliks vietos niekam kitam. O ji vyrui atkerta, kad, kai netilps, reikės įsigyti sodybą su keliais hektarais žemės – juk darbo patirties abu jau turi.
Kol kad vietos atsiranda ir poilsio zonai, ir daržui. Su gėlėmis užsiimti moteriai daug smagiau, nei su daržovėmis, bet visgi norisi prisiskinti savų svogūnų laiškų ar pasikasti šviežių bulvių.
Taigi šiuo metu vakarais Raimonda užsiima nėrimu ir puokščių gamyba, o kai orai atšils, rankdarbius atidės į šoną ir vakarus leis kapstydamasi darže ir gėlyne. Augalai jai po sunkios dienos darbe padeda pasikrauti energijos. Iš ankstesnių metų patirties jau žino, kad vos praėjus žiemos šventėms pradės laukti pavasario ir planuoti, ką gražaus sodins savo kieme.
