Prie Agnetos namų lauko durų stovi šeši simpatiški besmegeniai ir elniukas Rudolfas. Besmegenius ji pati pasigamino iš pliauskų, medinis elniukas – taip pat jos rankų darbas.
„Mano brolis, gyvenantis netoliese, dirba medienos fabrike ir kartais man atveža medžio atraižų židiniui pasikurti. Keli pagaliai man pasirodė labai dailūs, buvo gaila juos deginti – pamaniau, kad iš jų galima padaryti kažką gražaus. Kurį laiką jie gulėjo virtuvėje, kol vieną rytą geriant kavą man atėjo į galvą mintis, kad tai bus besmegeniai aplinkai papuošti“, – pasakojo Agneta.
Pagalius ji nudažė baltais akriliniais dažais – šių turėjo namie, nes kartais prireikia įvairiems rankdarbiams. Veidukus išpaišė gamtiniais dažais. Išnešusi į lauką, išpurškė laku, kad apsaugotų nuo nuolat krapnojančio lietaus.
Kepurytes ir šalikėlius pasiuvo siuvimo mašina iš senos kūdikio antklodėlės, dar pritvirtino eglutės burbulų, ir linksma kompanija buvo baigta.
Prie jos prisijungė pernai gamintas elniukas, kurį šiemet atnaujino. Beje, medyje išgręžti skylę ar kažką prikalti moteris puikiai moka.
Ant keturių į gatvės pusę žiūrinčių Agnetos namo langų stovi eglutės, pasiūtos iš senų žalsvos spalvos megztinių. Virš jų spindi žvaigždės ir kalėdiniai burbulai. Eglutes moteris siuva siuvamąja mašina, apačioje palieka skylutę kamšalui ir koteliui, na, o jas tvirtina prie medinio pagrindo.
Kai vakare langus apšviečia girliandos, viskas atrodo labai įspūdingai.
Na, o namie pasipuošė paprastą plastikinę eglutę – Agnetai labiau prie širdies būtų gyva, bet, kadangi dukrelės labai nekantrauja ir nori šventėms pasipuošti iš anksto, renkasi dirbtinę, norėdama išvengti byrančių spyglių.
Ir kaimynai, ir nepažįstami žmonės lietuvės išmone žavisi ir negaili jai komplimentų. Ir paštininkas pastebėjo: „Jūs visada kažką įdomaus sugalvojate“ – jis atsimena, kad moteris buvo papuošusi namus ir Velykų, ir Helovino proga.
Prieš šias Kalėdas Agneta savo kūryba pirmą kartą pasidalijo feisbuke, kur irgi sulaukė nemažo susidomėjimo. Kai kurie žmonės teiravosi, kur ji kažką nusipirko, o ji atsakydavo, kad pasigamino pati.
Rankdarbius Agneta mėgo nuo vaikystės. Po mokyklos ji su pagyrimu baigė kosmetologijos specialybę, bet pagal ją taip ir nedirbo – kaip tik tada sužinojo, kad laukiasi.
Kurį laiką Lietuvoje ir gyveno iš rankdarbių – žmonės jai atsiųsdavo nuotrauką su patikusia vaiko kepuryte ar pirštinytėmis, ir ji be jokios schemos nunerdavo labai panašią. O kai Airijoje susilaukė antrosios dukrytės, netrukus daug gydytojų ir slaugių subėgo pasigrožėti, kaip gražiai atrodo naujagimė su mamos megzta kepuryte ir batukais.
Kartais ir dabar sulaukia aplinkinių paraginimo, kad imtų nerti pagal užsakymus, bet to šiuo metu to nesiima – atsimena, kad kai reikėdavo suspėti į terminus, būdavo nelegva. Agnetai smagiau kažką gaminti neskubant, tiesiog tam, kad pradžiugintų save ir dukreles.
