Siekia stiprinti mokyklos bendruomenę
Ievai netrukdo ir tai, kad pati gyvendama sostinėje kasdien turi keliauti į Vilniaus rajone esantį Pagirių miestelį, kurio gimnazijoje ir veda kūno kultūros pamokas.
„Gavau pasiūlymą dirbti būtent Pagiriuose ir sutikau. Ir tikrai to nesigailiu – mokyklos bendruomenė yra šauni, jaučiu, kad mano pastangos čia yra vertinamos ir reikalingos. Dėl to baigusi dviejų metų trukmės „Renkuosi mokyti!“ programą toliau likau čia dirbti, o visai neseniai įgijau ir vyresniosios mokytojos kvalifikaciją“, – pasakoja I. Garnytė.
Ieva sako, kad, nors pradžioje iššūkių netrūko, mokykloje ji labai greitai apsiprato ir ėmėsi įgyvendinti savas iniciatyvas – nuo įvairių žaidimų ir jogos užsiėmimų organizavimo iki naujų poilsio ir bendravimo erdvių įrengimo. Visų šių pastangų tikslas stiprinti mokyklos bendruomenę ir padėti kurti įtraukiančią mokymosi aplinką.
„Man mokykla – tai, visų pirma, bendruomenė, kurią norisi kuo labiau burti ir stiprinti. Manau, kad viena iš mokyklos užduočių yra būtent jaunų žmonių bendruomeniškumo ugdymas. Tuo pačiu, jei mokyklos bendruomenė yra stipri, o jos nariai vieni kitus palaiko, turi bendrų tikslų, tuomet mokiniai daug noriau eina į pamokas, aktyviau dalyvauja, įsitraukia į ugdymosi procesą ir užklasines veiklas. Tai leidžia pasiekti ir geresnių mokymosi rezultatų, padeda ugdyti visapusiškas asmenybes, o pats procesas tampa smagesnis ir įdomesnis tiek mokiniams, tiek mokytojams“, – įsitikinusi I. Garnytė.
Galimybių savirealizacijai netrūksta
Ievos manymu, mokytojo profesiją dar supa nemažai visuomenėje gajų stereotipų – neva darbo sąlygos mokyklose visuomet yra blogos, trūksta galimybių, o švietimo sistema yra nepakankamai šiuolaikiška. Tačiau jaunos mokytojos teigimu, viskas tikrai nėra taip blogai, o pastaraisiais metais galima matyti ir nemažai teigiamų pokyčių. Dar svarbiau – tokius pokyčius paskatinti ir prie jų prisidėti gali patys mokytojai.
„Nežinau kaip kitose mokyklose, tačiau mūsiškėje pedagogų iniciatyva yra labai vertinama, jų idėjos palaikomos. Dėl to manau, kad savirealizacijos galimybių požiūriu mokytojo darbas yra išties dėkingas. Be abejo, kaip ir kiekvienoje srityje, dirbant mokykloje pasitaiko ir tam tikrų sunkumų, mažiau džiaugsmo teikiančių darbų. Man asmeniškai sunkiausia darbo dalis yra popierizmas, kurio mokykloje tai pat netrūksta. Visgi tai neužgožia kitų mokytojos darbo aspektų, kurie tikrai motyvuoja ir leidžią į mokyklą keliauti su džiaugsmu“, – sako I. Garnytė.
Tiesa, nemažai šio džiaugsmo šiuo metu atima pandemija, dėl kurios net ir kūno kultūros pamokos vyksta prie kompiuterių ekranų.
„Manau, kad nuotoliniu mokymusi per daug nesidžiaugia niekas. Visą dieną dalyvauti pamokose nuotoliniu būdu sunku ir moksleiviams, ir mokytojams. Dėl to per kūno kultūros pamokas siekiame rasti būdų, kaip fizine veikla užsiimti ne tik priešais kompiuterio ekraną, bet ir lauke. Pavyzdžiui, sugalvojome tokį vaikščiojimo iššūkį, kuomet per kūno kultūros pamoką moksleiviai įsijungia specialią programėlę telefone ir eina į lauką pasivaikščioti. Tuomet žiūrime, kas daugiausiai nuėjo, kiek nužingsniavo. Bandome suktis iš padėties ir ieškoti kūrybingų sprendimų“, – sako I. Garnytė.
Regionams reikalingas didesnis dėmesys
Tačiau pandemija ir karantinas lemia ne tik naujus kokybiško ugdymo proceso organizavimo iššūkius, bet ir išryškina sistemines problemas. Pokyčių į švietimo sistemą įnešti galinčių specialistų pritraukti siekiančios „Renkuosi mokyti!“ programos vadovės Agnės Motiejūnės teigimu, daugelyje šalių dėl pandemijos dar labiau ryškėja nelygybės ir socialinės atskirties problemos, kurios atsispindi ir švietimo sistemoje. Lietuvoje, kur regionams dažnu atveju resursų taip pat tenka mažiau, o socio-ekonominė situacija juose neretai yra prastesnė nei didmiesčiuose, aktyvių ir teigiamus pokyčius inicijuoti galinčių švietimo darbuotojų vaidmuo tampa dar svarbesnis.
„Vienas iš pagrindinių mūsų programos siekių yra mažinti egzistuojantį atotrūkį tarp šalies didmiesčių ir regionų bei padėti atskleisti pastarųjų turimą potencialą. Kokybiškas švietimas ir palaikanti ugdymo aplinka neabejotinai yra viena iš būtinų teigiamų pokyčių regionuose sąlygų, tačiau tam pokyčių pirmiausiai reikia ir pačioje švietimo srityje. Dėl to ieškome žmonių, kurie galėtų pokyčius paskatinti ir paspartinti, o didelį dėmesį pirmiausiai skiriame mažesnių miestelių bei regionų mokykloms“, – sako A. Motiejūnė.
Mokytojai – svarbių pokyčių iniciatoriai
Anot A. Motiejūnės, į ugdymo sistemą įtraukiant tokius motyvuotus ir iniciatyvius mokytojus kaip Ieva, paruošiant juos, palaikant ir įgalinant pokyčiams, skatinamos ne tik atskirose mokyklose įgyvendinamos vietinės iniciatyvos, bet ir platesnės transformacijos. Tęsdami karjerą švietimo srityje, vis labiau į ją įsiliedami ir dirbdami įvairiuose jos lygmenyse tokie specialistai, A. Motiejūnės įsitikinimu, neabejotinai gali paskatinti platesnius pokyčius.
„Apie 70 proc. mūsų programos dalyvių toliau lieka dirbti švietimo srityje, padeda į ją įnešti naujų idėjų ir požiūrio. Galiausiai, tokie specialistai gali įsitraukti ir į švietimo politikos formavimo procesus ir taip paskatinti tiek regionams, tiek visai šaliai reikalingus pokyčius. Dėl to pirmiausiai ieškome žmonių, kurie gebėtų pamatyti problemas ir norėtų prisidėti prie jų sprendimo“, – sako programos „Renkuosi mokyti!“ vadovė.
Tuo metu Ieva sako jaučianti, kad jos pasirinktas kelias yra teisingas, o eidama juo ji gali nuveikti daug prasmingų darbų. Dėl to mergina savo ateitį ir toliau sieja su mokykla. Ieva taip pat ragina ir kitus svarstančius apie mokytojo profesiją nebijoti ir ryžtis išmėginti šį iššūkių nestokojantį, tačiau labai įdomų ir prasmingą kelią. Jo pradžia gali tapti „Renkuosi mokyti!“ programos anketos užpildymas. Tai galima padaryti interneto svetainėje www.renkuosimokyti.lt.