Kelmės mažojo teatro aktorė A.Gendvilaitė paskutinėmis praėjusių metų dienomis užbaigė kurti žemaitišką dainą ŽGŽ („Žiaurē graži žėima“).
Nors Austiejos slapyvardžiu prisistatanti atlikėja dalį dainos buvo parašiusi 2018-aisiais, jos porą metų neužbaigė.
Prieš praėjusias Kalėdas koronavirusu susirgusi aktorė izoliavosi, o kad dienos nebėgtų veltui, susikaupė užbaigti pradėtą rašyti dainą – pakeitė vieną posmą, o priedainį paliko tą patį.
Anuomet ji buvo neužbaigta dėl to, kad dainai trūko prasmingo eiliuoto stulpelio.
Tad baigiamuosius akordus atlikėja parašė artėjant 2021-iesiems.
Gruodžio 30-ąją Austiejos izoliacijos laikas baigėsi, ji išėjo į lauką pasigrožėti žiema, įkvėpti gryno oro.
„Reikėtų gražiai pabaigti metus ir padainuoti“, – pasvarstė A.Gendvilaitė. Kai po ligos ji uždainavo savo kūrybos dainą, reikėjo ilgiau atsikvėpti nei įprastai. Padainavus dar sykį kvėpavimas tapo tolygus.
O žiemiški įspūdžiai tik dar labiau sustiprino aktorės ir atlikėjos norą pasidalyti žemaitiška daina virtualioje erdvėje – Austiejos kūrinys žaibiškai palietė tūkstančius širdžių. ŽGŽ tapo interneto įvykiu!
Gal ir ne visi klausytojai suprato žemaitiškus dainos žodžius, bet ir jie neliko abejingi neįprastai nuskambėjusiam kūriniui. Juk ne visada suprantame angliškas dainas, bet jų klausomės. Tad žemaičių tarme padainuota Austiejos ŽGŽ daugeliui nuskambėjo egzotiškai, nes nedažnai girdime šia tarme atliekamų dainų.
A.Gendvilaitė dainas rašo ir jomis dalijasi penkerius metus. Aktorė yra parašiusi kūrinių lietuvių bendrine kalba, angliškai ir, be abejo, žemaitiškų. Pastarųjų – daugiausia. Jų rašymą padiktuoja atlikėjos nuotaika: „Savo dainas pirmiausia turiu išjausti.“
Jei Austiejos mintys rezgasi žemaitiškai, dainą rašo šia tarme, jei angliškai – žodžiai skambės anglų kalba. Bet žemaitiškumo iš kūrėjos jau nebeatimsi, nes A.Gendvilaitės venomis teka žemaičių kraujas.
A.Gendvilaitė kilusi iš Plungės rajono Noriškių kaimo.
Žemaitiškai kalba jos tėvai, abu broliai. Visi jie iki šiol gyvena Žemaitijoje, todėl nenuostabu, kad šeima išlaiko žemaičiavimą.
Šiaulių universitete estrados meno studijas baigusi A.Gendvilaitė pasiliko gyventi šiame mieste, o dirbti važinėja į Kelmę. Tad ji niekada neišdavė Žemaitijos ir nesusigundė gyvenimu bent jau šalies sostinėje, jeigu ne kokioje Europos valstybėje.
Austieja nenorėjo kelti kojos iš Žemaitijos, be to, taip susiklostė, kad baigusi studijas ji gavo darbą Kelmėje.
Austiejos netraukė sostinė ir jos teatrai, apie tai ji nė negalvojo, nes neįsivaizdavo, kad galėtų būti kitaip, – žemaitė jau netaptų aukštaite! Ji širdyje niekada neišduotų Žemaitijos, net jei gyvenimas ir susiklostytų kita kryptimi.
„Aš kalbu žemaitiškai, todėl nėra klausimų, kaip man dainuoti. Tai darau be pasipūtimo, o dėl buvimo savimi“, – patikino A.Gendvilaitė.
Nors aktorė rašo dainas anglų ir lietuvių kalbomis, jaučia pareigą labiau paskleisti žemaičių tarmę. Austiejai žemaičių tarmės sąskambiai labai gražūs, todėl ji nori, kad ir kiti tai pajustų klausydami dainų.
Žemaitiškai dainuojanti aktorė nesijaučia nemadinga, atvirkščiai, pasidalijusi daina ŽGŽ pasijuto labai madinga.
„Tikrai nieko nedaryčiau dėl mados, viskas susiklostė natūraliai, be jokių ketinimų pasimaivyti“, – patikino žemaitė. Su draugais A.Gendvilaitė kasdien šnekasi žemaitiškai, visi ją supranta.
Teatre aktoriai kalba bendrine kalba, bet neoficialiai dažniausiai bendrauja žemaitiškai.
Sutikusi žmogų Austieja pajunta, kaip su juo kalbėti – žemaitiškai ar bendrine lietuvių kalba. Nuojauta jos beveik neapgauna, nors anksčiau aktorei kildavo dvejonių, kalbėti žemaitiškai ar ne.
„Būdavo visokių nutikimų, tačiau palankiai susidėliodavo likimo ženklai. Atsimenu, buvau Vilniuje ir vėlai vakare ieškojau parduotuvės. Sutikau vieną žmogų ir paklausiau: „Labas vakars, kur yra krautuvė?“ Ir jis atsakė žemaitiškai: „O, labas. Ek ten ir ten“, – prisiminė A.Gendvilaitė. Praeivis dar pasiteiravo, iš kur aktorė kilusi, ir abu nusijuokė, kad juos sieja Plungė.
A.Gendvilaitės dainos ŽGŽ žodžiai
Aš tau nesakiau kou nakti sapnavau
Kap savėm išmainiau i cokraus gābala
Staigē ronka douk
Po kuojuom uola dor
Kol aš per ašaras ėiškau pasakas
Priedainis
Je galietom to pakelk monėm
Paruodīk ka ož kalna tuo
Tik dā vėina žiaurē graži žėima
Kap ė kėkvėina dėina
Mon tāvės rek
Mon tāvės tāvės
Jūruo žovis plauk
Bet gėlė mīntis trauk
Kol iškel pāžada nevėrstė ašaka
Tavėm sutėkau ėš karta pagavau
Nes to mon prīmeni aušrėnė rītmeti
