Savo būsto ji neturi, gyveno kartu su sugyventiniu. Po jo mirties gruodžio 10 d. jo dukros, teisėtos buto savininkės, be jokio gailesčio nusprendė moterį išvyti lauk.
Laimei, atsirado gerų žmonių, kurių dėka Marytė gatvėje neatsidurs – sausio 31 d. ji persikraustys į jų lėšomis išnuomotą būstą.
Marytė prieš tai jau buvo susituokusi, o su nauju gyvenimo draugu nesituokė. Prisipažino, kad to nedarė, nes iš pradžių abejojo, ar su juo išbus ilgai.
Visgi jie kartu pragyveno apie 20 metų. Paskutinius dešimt metų moteris, pablogėjus vyro sveikatai, juo rūpinosi – turėdavo padėti jam ir atsikelti, ir apsirengti, ir per kambarį pereiti.
Prieš keletą metų Marytė iš sugyventinio dukrų išgirdo, kad jei vyras mirs pirmas, jai teks iš namų kraustytis.
Taip ir nutiko – po vyro mirties moteriai buvo liepta iki sausio 31 d. atlaisvinti butą. Ji neišmanė, ką daryti, kur dėtis – juk pensija maža, nuomai niekaip nepavyks sukrapštyti, o socialinio būsto tenka ilgai laukti eilėje. Netgi svarstė, kad gali tekti apsigyventi kokiame rūsyje ar po balkonais.
Moteris pripažino, kad buto šeimininkės teisiškai yra teisios, bet visgi jai labai skaudu. Taip pat apmaudu dėl to, kad iš jos santaupų (juk seniau ji dirbo) tame bute sudėti plastikiniai langai, įdėtos šarvo durys, už kurias jokios kompensacijos negaus.
Tiesa, Marytė turi ir du savus vaikus. Iš viso turėjo keturis, bet viena dukra mirė 2002 m., o vienas sūnus buvo nužudytas 2010 m.
„Kita mano dukra gyvena Žagarėje, bet jos pačios gyvenimas labai sunkus, ji beveik neišeina iš ligoninių. Sūnus gyvena Klaipėdoje, jis manimi rūpinasi. Bet jis pats gyvena socialiniame būste su žmona ir dviem vaikais, be to, priėmė pas save gyventi ir sunkiai sergančią uošvę. Finansiškai jiems nelengva, sūnus dar moka alimentus buvusiai savo žmonai. Jis siūlė ir man kraustytis pas juos, bet atsisakiau – vietos ten mažai, vaikai mokos nuotoliniu būdu, dar ta kita ligonė... Nenorėjau dar labiau sugadinti sūnui gyvenimo, kuris ir taip nelengvas“, – pasakojo Marytė.
Taigi ji neišmanė, ką darys po sausio 31 d., kai turės atlaisvinti būstą. Pradžioje ėmė rūpintis keliais savo laikytais katinais. Norėjo, kad tie rastų naujus šeimininkus, dėl to kreipėsi į gyvūnų globos įstaigą. Na, o ten dirbusios savanorės, sužinojusios apie sudėtingą Marytės situaciją, ją supažindino su VšĮ „Veik Fondas“ vadovu Michailu Andrijanovu.
Šis, pasigilinęs į moters problemas, ryžosi jai padėti ir organizavo akciją: ėmė rinkti pinigus būsto nuomai. Norinčiųjų padėti atsirado nemažai, ir jau rastas butas, į kurį senolė sausio 31 d. persikraustys. Nemažai jos daiktų ten jau išvežti.
„Man sunku apsakyti, kaip aš dėkinga man aukojusiems žmonėms. Vis pagalvoju apie tai ir apsiverkiu. Neįsivaizdavau, kad yra tokių gerų žmonių – artimieji man nepadėjo taip, kaip svetimi. Norėčiau prieš visus tuos žmones atsiklaupti ant kelių, rankas kojas jiems išbučiuoti. Jie mane išgelbėjo nuo gyvenimo gatvėje – to buto nuoma kainuoja 200 Eurų mėnesiui, man tai – didžiuliai pinigai“, – sakė moteris.
Tiesa, butas Marytei dabar išnuomotas pusmečiui. Kas bus toliau? „Mano sveikata labai silpna. Paeinu tik su lazdomis, ir klausa labai susilpnėjusi, ir jėgų neturiu – manau, ilgiau nei pusmetį aš ir neišgyvensiu“, – atsakė moteris.
Padės ir toliau
VšĮ „VEIK Fondas“ įkūrėjas ir vadovas Michailas Andrijanovas sakė, kad sužinojęs apie Marytės istoriją ją aplankė, pasiaiškino jos situaciją, pabendravo su jos artimaisiais ir nusprendė, kad moteriai tikrai reikalinga parama iš šalies. Dabar senolei butas išnuomotas pusmečiui, bet toliau renkamos lėšos ir tikimasi, kad vėliau bus sumokėta už nuomą metams. Taip pat būstas apdraustas.
Pasak M.Andrijanovo, nemažai žmonių karantino metu nori daryti gerus darbus ir prisideda prie paramos rinkimo. „Jiems lengviausia prisidėti finansiškai, kai sėdėdami namie keliais klavišų spustelėjimais gali pervesti kokius 10 Eur tiems, kam jų reikia labiau. Kai prireikia savanorių, kurie kažką aplankytų, padėtų suremontuoti butą ar pan., norinčiųjų padėti atsiranda ne visada“, – sakė M.Andrijanovas.
Tiesa, moterys, jį supažindinusios su Maryte, žadėjo ją lankyti, padėti jai susimokėti komunalinius mokesčius ir pan.
VšĮ „VEIK Fondas“ oficialiai įsteigtas vos prieš 1,5 mėnesio, tačiau M.Andrijanovas sunkioje situacijoje atsidūrusiais žmonėmis rūpinosi ir seniau. Fondas šiuo metu vysto apie 15 projektų – padėjo klaipėdiečių šeimai suremontuoti butą po gaisro, prisidėjo prie paramos vienišai mamai Sandrai iš Telšių rajono, rūpinasi Vladimiru, kuriam dėl ligos smarkiai dreba rankos, ir kt.
Taip pat fondas surenka iš žmonių drabužius, žaislus ir kitus daiktus ir perduoda juos sunkiai besiverčiančioms šeimoms. Tiesa, visuomet pasiaiškina, ar šeimai tikrai reikalinga parama – buvo ir taip, kad pagalbos kreipėsi žmonės, turintys neblogas pajamas ir nekilnojamojo turto.
Informaciją, kaip galima prisidėti prie VšĮ „VEIK Fondas“ veiklos, rasite čia.
